Naująjį įstatymą, kurio taikymas leis pakeisti po 2015 metais Paryžiuje buvusių išpuolių įvestą nepaprastąją padėtį, Senatas anksčiau šį mėnesį patvirtino antruoju skaitymu, nors protestavusieji prieš jį perspėjo apie grėsmę pilietinėms laisvėms.
„Šis įstatymas leis mums lapkričio 1-ąją užbaigti nepaprastąją padėtį ir visiškai užtikrinti mūsų piliečių saugumą“, – sakė E. Macronas, pasirašydamas naująjį teisės aktą.
Jis sakė, kad naujasis įstatymas įsigalios jau antradienį, nors jo biuras nurodė, kad oficialiai jis ims galioti tik pasibaigus šešiskart pratęstai nepaprastajai padėčiai – trečiadienį po vidurnakčio.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad dėl šio įstatymo būta „ilgų debatų“, ir nurodė, jog per artimiausius dvejus metus jis bus iš naujo įvertintas.
Šis teisės aktas, dėl kurio ištisas savaites įnirtingai diskutavo parlamentarai, pavers nuolatinėmis kai kurias priemones, numatytas nepaprastosios padėties įstatymuose, priimtuose po 2015-ųjų Paryžiaus atakų, kurios nusinešė 130 gyvybių.
Įstatymas leis be teismo leidimo smarkiai suvaržyti įtariamų džihadistų šalininkų veiksmus, uždaryti maldos namus, skelbiančius radikalias idėjas, bei įrengti saugumo zonas visuose renginiuose, kurie gali tapti ekstremistų taikiniu.
Be kita ko, naujasis įstatymas taip pat leis pareigūnams vykdyti daugiau tapatybės patikrinimų pasienio teritorijose, traukinių stočių, uostų ir oro uostų apylinkėse.
Žmogaus teisių gynimo grupės išsakė būgštavimų, kad policija tokias patikras naudos prieš migrantus ir mažumų atstovus, o ypač – musulmonus.
Prancūzija nuo 2015-ųjų nukentėjo nuo virtinės islamistų teroro atakų, nusinešusių daugiau kaip 230 gyvybių.
Spalio 1-ąją Marselyje peiliu ginkluotam užpuolikui pagrindinėje traukinių stotyje mirtinai sužalojus dvi moteris, Prancūzijoje džihadistų surengtų arba jiems priskiriamų atakų aukų skaičius padidėjo iki 241.
Nors protestavusieji prieš minėtą teisės aktą perspėjo apie pavojų pilietinėms laisvėms, džihadistų išpuolių sukrėsta visuomenė jį vertina gana palankiai. Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 57 proc. prancūzų pritaria tam įstatymui, nors 62 proc. respondentų sakė būgštaujantys, kad jis apribos pagrindines laisves.
Tai jau trečias svarbus įstatymas, kurį pasirašė gegužę prie valstybės vairo stojęs E. Macronas. Anksčiau šiemet jis jau patvirtino teisės aktą dėl viešosios etikos bei sudėtingo Prancūzijos darbo kodekso reformas.
