.jpg)
Visiškai tikėtina, kad dabartiniai įvykiai Rytų Ukrainoje suponuoja Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Remdamiesi Kremliaus propagandos mašina ir vadovaujami Rusijos slaptųjų tarnybų, ginkluoti vyrai čia blokuoja kelius, puola policijos nuovadas ir drasko šalies vėliavas. Jie naikina ne tik savo pavargusią ir kenčiančią šalį, bet ir tą pokarinę tvarką, kuri visą Europai leido jaustis saugiai ir laisvai ištisus dešimtmečius. Pasak Edwardo Lucaso, taip Vladimiras Putinas smogia tiesia Vakarų pasauliui į širdį, rašo dailymail.co.uk.
Jo taikinys yra mūsų nesugebėjimas dirbti kartu su sąjungininkais ir pasipriešinti bendroms grėsmėms. Faktas, jog per pastaruosius mėnesius, Rusijai aneksuojant Krymą ir vis labiau spaudžiant opoziciją, Vakarai pademonstravo savo susiskaldymą ir silpnumą, yra labai liūdnas.
Netrukus susidursime su labai paprastu ir žiauriu pasirinkimu. Galime pasirinkti atsisakyti bet kokios atsakomybės ginti Ukrainą ir Baltijos valstybes, kurios yra beveik akivaizdus kitas V. Putino taikinys. Arba vis tik galime susiimti ir pasipriešinti Rusijos imperinėms ambicijoms.
Jei rinksimės pasipriešinimą V. Putinui, rizikuosime sukelti karinį konfliktą, kuris mus nuves prie branduolinio karo slenksčio. V. Putinas tai žino ir tiki, kad pasirinksime pasidavimą. Šiame konflikte pagrindinis aspektas yra jėga. Bandoma išsiaiškinti, ar V. Putino Rusija gali laikyti įkaitais savo kaimynus ir ar Europa išdrįs jam pasipriešinti. Kol kas atsakymas į pirmą klausimo dalį yra „Taip“, o į antrą, daugiau ar mažiau, „Ne“. Rusijos lyderis tiki, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „geopolitinė katastrofa“, ir nori tą klaidą ištaisyti.
Jis taip pat įsitikinęs, kad likimas suteikia Rusijai galimybę užimti žemes, gąsdinti ir blokuoti savo kaimynus. Ukraina jam yra ne tikra valstybė, o tik teritorija, kurią jis nori valdyti.
Pirmiausia buvo Krymas, dabar – Rytų Ukraina. Ukrainos lyderiams V. Putinas dvi galimybes: arba jie sutinka su valstybės skaldymu, arba veliasi į karą, kurio negali laimėti. Ukraina yra prastai apsiginklavusi, jos kariai – nepakankamai treniruoti ir nepasiruošę priimti jiems mesto iššūkio. O kiekvieno Rusijos kario kraujo praliejimas suteiks V. Putinui pretekstą pasinaudoti didžiule karine galia.
Rusija sužaidė brutalią, tačiau protingą partiją. Jai pavyko pažeminti ir destabilizuoti Ukrainą. Dabar V. Putinas gali nurodyti savo kareiviams įsikišti ir „atkurti tvarką“.
Didžiausia nauda Rusijai vis dėlto yra užsienio valstybių reakcija. V. Putinas neslepia savo neapykantos Vakarams. Jam nepriimtina minkštoji jų galia, įstatymai, laisvės ir gerovė. Jis nekenčia ir mūsų silpnumo. Jis mato Europą ir JAV, kurios gali daryti tvirtus pareiškimus, tačiau nesugebėjo kartu sureaguoti į kylančią katastrofą.
Šuo metu svarbu tik pinigai ir galia. O Putinas įsitikinęs, kad Vakarai grėsmės akivaizdoje yra per silpti save ginti. Kol kas jo vertinimas atrodo teisingas. Šiuo metu su sunkumais susiduria net NATO…
NATO vadas generolas Philipas Breedlove’as norėjo paremti Ukrainą ir padidinti NATO pajėgas pažeidžiamiausiose šalyse narėse – Lenkijoje ir Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau su pirmuoju pasiūlymu nesutiko JAV, o su antruoju – Vokietija. Veltui mūsų lyderiai tikisi V. Putiną atbaidyti diplomatija. Nors ekonominėmis sankcijomis galima nubausti Rusijos kompanijas, toks požiūris V. Putino atveju yra visiškai netinkamas. Jis privers savo žmones patirti ekonominių sunkumų, net karo grėsmę, jei manys, kad to reikia nacionalinių interesų gynybai. O vakariečiai taip nesielgia. Pasiėmęs Ukrainą, jis atsigręš į Baltijos valstybes. Dabar V. Putinas mato galimybę pažeminti jas ir Vakarus. Jam nereikia įsiveržti – užtenka provokuoti. Naudodamasis socialiniu susiskaldymu ir agitacija jis gali sėkmingai didinti įtampą vienai ar kelioms Baltijoms valstybėms, kol tai taps nepakeliama. NATO ir Europos Sąjunga, kaip rodo dabartiniai signalai, tokiu atveju tik sieks dialogo ir grasins sankcijomis. Bet iš tikrųjų nieko neįvyks. Taigi, kelias „susigrąžinti“ Baltijos šalis V. Putinui yra atviras.
Norėtume priešintis, bet kaip? Su savo sumažėjusiomis armijomis ir bailiais sąjungininkais?
Mūsų santykiai su JAV buvo tikrinami tuomet, kai nesugebėjome palaikyti Baracko Obamos intervencijos į Siriją metu. Be to, Vakarų operacijos yra ribojamos Edwardo Snowdeno atskleistos informacijos. Jei Vakarai stos prieš Rusiją, V. Putinas tikrai links prie branduolinio ginklo panaudojimo motyvuodamas mūsų agresija. Aš galiu klysti, tačiau per ateinančius 100 metų dabartinių istorikų sekėjai, pažiūrėję į praeitį, gali vertinti įvykius Ukrainoje kaip naujos pasaulio tvarkos atsiradimą.
