Egidijus Kūris šiandien LTV laidoje „Redakcija“ kalbins britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistą Edwardą Lucasą, kuris teigia, jog dėl Lietuvai kylančių grėsmių kaltinti derėtų ne vien vis agresyviau besielgiančią Rusiją. Anot knygos „Naujas Šaltasis karas“ autoriaus, didžiąją dalį kaltės turėtų prisiimti nekompetentingi ir dažnai korumpuoti vietos politikai.
Įtakingas politikos apžvalgininkas prisipažįsta, kad Lietuvoje jį šokiruoja, jog į politinį mūsų šalies gyvenimą grįžta su teisėsauga reikalų turėję asmenys. „Tai tas pats, jei po Watergate’o skandalo 1972 metais į aktyvų visuomeninį gyvenimą būtų sugrįžęs prezidentas R. Niksonas“, - teigia E. Lucasas.
- Savo rašiniuose ir interviu Jūs labai kritiškai atsiliepiate apie Rusiją, kaip vieną iš arba vienintelę gamtinių dujų tiekėją, ypač kalbant apie pastaruosius įvykius. Kokia Jūsų nuomonė apie Rusiją šiame kontekste?
- Mano nėra kritika vienapusė. Kritikuoju buvusį KGB rėžimą ir, be abejo, Kremlių. Tačiau esu kritiškas ir Vakarams, nes Kremlius gali daryti tai, ką daro tik todėl, kad mes jam leidžiame tai daryti. Todėl, kad leidžiame jam naudotis mūsų finansine sistema Vakaruose, leidžiame naudotis silpnąja ES puse - energetikos politika, kuri sukūrė priklausomybę nuo Rusijos dujų, ir ji tuo pasinaudojo. Jeigu sugrįžtume 15 metų atgal, pamatytume daugybę būdų, kuriais mes galėjome sustiprinti savo energetinį saugumą, tačiau padaryta buvo labai mažai: tiek kalbant apie tarptautinius vamzdynus, tiek apie energetinius tiltus ir tarptautinius terminalus. Nesakau, kad Lietuva pasirodė blogiausiai, bet tai buvo skandalingiausia nesėkmė Rytų Europoje turint omenyje laiką, kurio neišnaudojome, ir dabar atėjo metas už nesėkmes mokėti.
- Ar dabar jau per vėlu?
- Niekada nebus per vėlu, bet bus sudėtingiau ir brangiau. Jeigu žmonės Bulgarijoje ir Slovakijoje šią kainą moka dabar, tai niekas nežino, kas turės sumokėti už tai kitais metais. Mes sukūrėme situaciją Rusijai, kuri tikrai nėra vienintelis energijos tiekėjas Europoje ir tiekia tik ketvirtadalį reikiamų dujų. Tačiau dujos, kaip žinia, nėra vieninteliai degalai, bet mes Rusijai suteikėme progą pasinaudoti „Rytų–Vakarų“ dujotiekio monopoliu ir leidom jai išplėsti politinę įtaką Europoje ir kai kuriose šalyse atskirai.
- Ką jūs turite omenyje sakydamas „mes“ – Vakarus apskritai ar konkrečias šalis?
- Kaltinu politikus ir tai, kaip jie veikia. Esu žurnalistas ir turiu prabangą rašyti apie tai, ką galvoju. Žurnalas „The Economist“, kuriame dirbu, neturi nei dujotiekio, nei tranzitinių stočių. Manau, kad pažvelgus atgal į 1992 metus, kai tokia šalis kaip Lietuva kiekvienais metais būtų užtikrinusi, kad bent 5 procentai visų šalies pastatų būtų apšiltinti, šiandien turėtumėme visai kitą situaciją, ir Lietuvos pozicija būtų žymiai stipresnė, o dabar turime tai daryti skubomis. Kai pirmą kartą atvažiavau į Lietuvą 90-aisiais metais, jau tada buvo diskutuojama, ką daryti su Ignalinos AE, o 91-ais ir 92-ais jau buvo prasidėjusios diskusijos apie energetinį tiltą su Lenkija, tačiau po 17 metų tos diskusijos tebevyksta.
- Kalbant apie Jūsų kritiką Rusijai. Ar manote, kad Rusija gali pasikeisti ateityje?
- Rusija nuolatos keičiasi. Rusija atsisakė komunizmo ir perėjo prie „viešumo ir perestroikos“ politikos, matėme Sovietų Sąjungos žlugimą, matėme chaotiškus Boriso Jelcino valdymo metus, matėme augantį autoritarizmą ir šovinizmą vadovaujant Putinui. Manau, kad ateinantis dešimtmetis bus vėl kitoks, nes Putino eksperimentas baigia išsikvėpti dėl ekonomikos problemų. Pastarųjų 8-erių metų rezultatai buvo labai prasti ir atsirado daug problemų. Kyla klausimas: o kas toliau? Ar jie tęs reformas, kuriomis kai kas tiki, bet aš netikiu, ar jie pasirinks didėjančio autoritarizmo modelį su stipria ksenofobine užsienio politika, kurią galėtų panaudoti kaip politinę ginkluotę savo šalyje. Manau, kad viena Ukrainos krizės priežasčių buvo ta, kad Kremlius gavo galimybę pasakyti Rusijos žmonėms, jog mes giname jūsų interesus prieš Ukrainą, kuri vagia mūsų dujas. Kažkas panašaus vyko ir Gruzijoje, kai buvo sakoma, jog kovojama už tai, kad būtų neleista Vakarams žengti į Rusijos kiemą. Tai tik du pavyzdžiai, bet labai bijau, kad ne paskutiniai ir ne didžiausi.
- Kada ir kur tai gali įvykti?
- Negaunu Putino elektroninių laiškų kopijų, todėl nežinau.
- Ar tai gali įvykti Ukrainoje, Kryme?
- Rusijai nebūtų išmintinga pradėti dideles peštynes tiesiogiai su Ukraina todėl, kad tai būtų pretekstas susiformuoti tautinei vienybei, kurios dabar ten trūksta ir kuri, galbūt, suvienytų Tymošenko, Juščenką ir Janukovičių. Karinė grėsmė Ukrainai būtų labai neišmintingas Rusijos žingsnis. Ukraina yra tokia, kokia Rusijai patinka, nes ten sumaištis ir Vakarams sunku jai padėti. Tai tikrai ne pats geriausias pavyzdys euroatlantiniam modeliui. Manau, jog tol, kol Ukraina yra tokia, kokia yra, kyla klausimas, kur dar tai gali nutikti. Bijau, kad ir vėl gali kilti problemų Gruzijoje, nes Gruzijos valdžia, atrodo, nepasimokė iš savo praeities klaidų, todėl bijau, kad galime išvysti dar vieną karinę provokaciją.
Tęsinys laidoje „Redakcija“ šiandien 21.10 per LTV.
