Prieš pat Naujuosius į Lietuvą atkeliaujantis kultinis serbų režisierius Emiras Kusturica su savąja grupe „No Smoking Orchestra“ Vilniaus publikai ruošia pašėlusios muzikos programą. Iš širdies ja pasimėgauti galės ir muzikos gurmanai, ir kūrėjo kino darbų mylėtojai, mat kolektyvas neabejotinai sugros ne vieną E. Kusturicos filmuose girdėtą melodiją.
Vilniaus Pramogų arenoje gruodžio 29-ąją „No Smoking Orchestra“ su 56-erių E.Kusturica priešaky pademonstruos atvirumą įvairiausiems muzikos stiliams. „Naujoms kryptims įkvėpimo semiamės senosiose tradicijose. Naujų tendencijų pagrindas – patyrusių muzikantų meistriškumas. Jie veda kolektyvą į naujus džiazo, folkloro ir čigoniškos muzikos atradimus“, – apie savo grupę kalba gitara grojantis E. Kusturica.
Koncerte – spalvinga muzika
Režisieriaus ir „No Smoking Orchestra“ pasirodymai išties pasižymi spalvinga muzikine palete – jų metu skamba tautiniai serbų ritmai, turkų maršai, italų klasika, čigonų pučiamieji, pietietiški Afrikos garsai, modernusis technopop, akordeono muzika, balkanų punk... Patys muzikantai net sugalvojo savajam stiliui pavadinimą – „Unza unza“ – ir juokais kartais pasako, kad jis yra svarbiausias visų laikų muzikinis atradimas nuo Jamaikoje septintajame dešimtmetyje išplitusios regio muzikos laikų.
Improvizuoti mėgstantys „No Smoking Orchestra“ ir E.Kusturica per koncertus nepamiršta ir kino. Režisieriaus teigimu, šios dvi meno šakos itin artimos. „Muzika – artimiausias menas kinui. Manau, ji tam ir sukurta, kad pridėtų kinui dinamikos ir judesio. Muzika labai svarbi kuriant siužetą, ji suteikia filmui galingą aurą. Muzika, mano nuomone, – gyvenimo idealas. Visa kita ne taip svarbu“, – teigia E. Kusturica. Pajuokauti mėgstantis serbas nė kiek nesisieloja, kad jo kolektyvo muzika daugiausiai plinta „piratiniais“ keliais. „Tą man yra sakę. Viskas gerai, džiaugiuosi. Iškart matyti – mane žmonės myli“, – šmaikščiai atsako kūrėjas.
Muzika skamba filmuose
Kurdamas garsųjį 1998-ųjų filmą „Morčius, arba katytė juoda, o katinas baltas“, E. Kusturica vis skambindavo grupės bičiuliui, klavišininkui, dainininkui ir aktoriui Nele Karajličiui (tikras vardas – Nenadas Jankovičius), prašydamas sukurti jam techno, čigonišką ar tautinę melodiją... Po kurio laiko N. Karajličius neapsikentė: „Emirai, bičiuli, tai visgi kas rašo muziką tavo filmui..? Tai turėtum būti tu!“
Po šių žodžių neteisybė buvo ištaisyta – kolektyvas „No Smoking Orchestra“ kūrė muziką visiems tolimesniems E. Kusturicos filmams. Atsidėkodamas jis susuko dokumentinę juostą apie grupę, pavadintą „Super 8 Stories“.
