Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą, vyksta baigiamosios kalbos.
Prokurorai siūlo merginą įkalinti 10 metų. E. Kusaitė kaltinama tuo, kad kažkur esą kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdindama save strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės. Tiksli vieta, kur tai ruoštasi padaryti, data arba kitokie duomenys - nepateikti.
Vilniaus apygardos teisme pradėjus sakyti baigiamąsias kalbas, advokatas Kęstutis Stungys teigė, kad jo ginamoji, jei ir būtų norėjusi kur nors ir kažkada sprogdintis, būtų ne teroristė, o karė.
Vilniaus apygardos teismui toliau nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje Eglė Kusaitė kaltinama ketinimais surengti Rusijos karinėje bazėje teroro aktą, žodis suteiktas kaltinamosios advokatui K. Stungiui.
„Tai yra išimtinė byla per visą nepriklausomybės laikotarpį. Nenoriu politikuoti, kad esame sugedusios sistemos veiklos rezultatai, tačiau ši byla gimė tik todėl, kad supuvusios sistemos vadovai keičiasi“, – neslėpė jausmų gynėjas.
Anot jo, terorizmas yra aktuali problema visame pasaulyje: „Šiuo klausimu yra pasisakę daugelis organizacijų, tuo pagrindu yra deklaruojama bendra pozicija, kuri yra įtvirtinta pamatiniuose Europos Sąjungos aktuose. Lietuva irgi prisijungė prie šios politikos terorizmo atžvilgiu ratifikuodama buvusias ir pasirašydama naujas.“
Teisiamoji siekė dalyvauti konflikte
K. Stungys akcentavo, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse taip pat yra suformuluota terorizmo sąvoka ir bausmė už tai. Tačiau terorizmo veiksmai atskiriami nuo sprogdinimų, kurie vykdomi karinių konfliktų metu. Nenoriu vertinti E. Kusaitės pozicijos, nes byloje buvo įvairių zigzagų.“
Advokato teigimu, kaltinamoji norėjo susisprogdinti karinėje bazėje: „E. Kusaitė siekė dalyvauti Rusijos Čečėnijos konflikte. Kito sprendimo čia būti negali.“
K. Stungys prisiminė Lietuvos pilietį Vėlavičių, kuris kariavo Čečėnijoje, tačiau jam pastatytas paminklas su Vyriausybės palaiminimu: „Antras pavyzdys – Džocharo Dudajevo aikštė Vilniuje. Tai rodo, kad čečėnus Lietuva remia. Tai kodėl tada E. Kusaitės byloje niveliuojama Lietuvos pozicija čečėnų ketinimais atgauti Nepriklausomybę nuo Rusijos.“
Dviprasmiški VSD žaidimai
Anot advokato, Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai žinojo, kad E. Kusaitė yra jų agentė nuo dvylikos metu, nes mergina artimai bendravo su čečėnais ir vėliau priėmė musulmonų tikėjimą: „Mergina atsirado Vokietijoje, kur viešėjo pas čečėnų lyderius. Bet kaip ji ten atsidūrė? Juk pinigų neturėjo.
„Iškilo klausimas, ar VSD yra represinė struktūra, kurios tikslas provokuoti ir susidarius progai pritaikyti prievartos priemones, ar organizacija, kuri privalo įspėti žmogų nesivelti į veikas, už kurias galima sėsti į kalėjimą“, – kalbėjo advokatas.
E. Kusaitės atžvilgiu, anot K. Stungio, tokios priemonės nebuvo pritaikytos.
„Kaltinamosios motina ir teta rašė pranešimus VSD, tačiau niekas į tai nereagavo ir merginai grįžus iš Vokietijos, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ar taip elgiasi Lietuvos struktūra? Kaip galima pasitikėti ja?“
Advokatas stebėjosi, kad net tyrėjos apsimeta E. Kusaitės draugėmis ir aktyviai bendrauja elektroninėje erdvėje skatindamos provokacijas: „Jeigu pokalbiuose praslysta radikalios idėjos, tai yra provokacijų produktas, kuris panaudojamas baudžiamojoje byloje kaip įrodymai".
„Lietuviai aktyviai talkino Rusijai, stojo į jų pusę Čečenijos atžvilgiu. Parodėme, kad esame provincija, todėl vėliau atsiribojo nuo mūsų teisėsaugininkų nutarę, kad byloje užfiksuoti tik „pliurpalai"", - piktinosi K. Stungys
Advokto teigimu, strateginio objekto įstatyme nurodoma, kas gali būti laikoma tokiu objektu: „Tai yra AB 'Lietuvos dujos", "Mažeikių nafta", "Achema". Vadovaujantis konvencija, karinių objektų čia nėra. Vadinasi, Lietuva apsiėmė ginti Rusijos strategijos objektus? Tai yra juokinga ir graudu".
Po šių žodžių teismo salėje pasigirdo plojimai.
Po teismo paskelbtos pertaukos advokatas tęsė savo kalbą.
E. Kusaitės laikytos knygos nėra pakankami įrodymai
K. Stungys sukritikavo tyrėjus dėl neva E. Kusaitei priklausiusių knygų: „Norėčiau atkreipti teismo dėmesį, esą E. Kusaitė atsisiuntė knygas apie sprogmenų gamybą. Kas tai per knygos, kurios virto įrodymais? Skaitomi tik knygų pavadinimai ir tai laikoma nusikalstama veika, nes manyta, kad tų knygų niekas neskaitys".
Atskleidus pirmą knygos puslapį, anot gynėjo, autorius rašo : "Prašau negaišti laiko ir neieškoti šioje knygoje receptų, kaip pasigaminti sprogmenį ir susisprogdinti".
Knyga, teigė advokatas, yra tik pažintinio pobūdžio: Jeigu ginamoji norėtų gauti receptą, jų yra apstu intrenete. O jeigu mano ginamoji pirktų knygas apie povandeninių laivų statybą, kas tada būtų?".
Advokatas paprašė ištesinti E. Kusaitę
K. Stungys priminė, kad kaltinimas imasi neteisėtų veiksmų iškeldamas E. Kusaitei kitas bylas: "Prokurorai nėra kontroliuojami, daro ką nori, pasirenka teisėjus pažeisdamas teritorinę kompetenciją. Tai yra taip vadinamas „bespredielas"".
Baigdamas kalbą E. Kusaitės gynėjas akcentavo , kad byloje nesurinkta jokių kaltės įrodymų: "Visas vertinimas, kad buvo imtasi išimtinių priemonių tiriant šią bylą yra vienas įrodymų, kad mūsų teisėsaugininkai nuėjo visiškai į kitą pusę nei turėjo, pažeidžiant tarptautinę terorizmo sąvoką. Byla turėtų būti nutraukta dar pradžioje".
K. Stungys konstatavo, kad E. Kusaitė nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl paprašė teismo ją išteisinti.
Advokatas: visi mano teiginiai buvo argumentuoti
Išklausęs M. Dūdos kalbą E. Kusaitės gynėjas prieštaravo, kad nepateikė argumentų: „Matyt, prokuroras nenori girdėti ir negirdi".
Advokato teigimu, „Emirat Kavkaz" organizacija yra legali ir nėra įtraukta į terorisitinių organizacijų sąrašą: "E. Kusaitės noras prisijungti prie šios organizacijos nėra smerktinas. Juk Vėlavičius irgi buvo toje organizacijos ir yra gerbtinas mūsų šalyje. Jis yra gerbtinas, kaip ir D. Dudajevas. Jį palaiko Estiją ir Latvija".
Advokatas pabrėžė, kad valstybės kaltintojas nesugebėjo paaiškinti, kas yra strateginis objektas ir karinė bazė. „Ar pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas? Ką kalbėti, jeigu M. Dūda teigė, kad E, Kusaitę įspėti nebuvo pagrindo. O po aštuonių dienų VSD pradėjo ikiteisminį tyrimą", - atsikirto M. Dūdos oponentas.
Anot jo, byloje nėra įrodyta nusikalstama veika, todėl prokuroras privalo suprasti tai ir prašyti išteisinti E. Kusaitę.
Po advokato audringos kalbos teismas paskelbė pertrauką iki gegužės šeštos dienos.
Šis teisėjų sprendimas papiktino E. Kusiatės palaikymo grupę. Sususinkusieji audringai reagavo į kiekvieną prokuroro ir advokato žodį - plojo ir juokėsi.
Gerokai svorio numetusi kaltinamoji noriai pozavo fotografams, bendravo su palaikymo grupės nariais.