Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Kazachstano užsienio reikalų ministras Erlanas Idrissovas teigia, kad Kazachstanas, kuris per kelis artimiausius dešimtmečius – iki 2050-ųjų – planuoja įsiveržti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių gretas, savo planuose nemažai dėmesio skiria ir Lietuvai.
Balsas.lt jau rašė, kad ministro teigimu, Kazachstano ateities vizijoje, kurią sausio viduryje savo šalies piliečiams pristatė prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, vienas iš prioritetų – sukurti patikimą, ekonomiškai naudingą tiltą tarp Azijos ir Europos, todėl juos domina galimybės per Klaipėdos uostą gabenti krovinius.
Kazachus taip pat domina Lietuvos patirtis bei galimybės bendradarbiauti žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje diegiamos inovatyvios technologijos ir kai kurie kiti dalykai. Apie tai – Kazachstano užsienio reikalų ministro E. Idrissovo interviu portalo balsas.lt žurnalistams.
Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad kazachus domina Lietuvos patirtis žemės ūkio gamybos srityje bei galimybės bendradarbiauti plėtojant perdirbamąją pramonę ir diegiant inovatyvias technologijas. Ką šiuo aspektu jūsų šaliai gali pasiūlyti Lietuva?
Mes norime, kad Kazachstanas iki 2050 metų įsitvirtintų tarp 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai tiri apimti visas šalies gyvenimo sritis – ekonomiką, pilietinę visuomenę, švietimą. Numatytos kelios kryptys kaip mes to sieksime. Visų pirma, tai investicijos į žmogiškuosius išteklius, išsilavinimą.
Antra kryptis – bendradarbiavimo plėtra inovatyvių technologijų srityje, o Lietuva turi didelės patirties plėtojant perdirbamąją pramonę, yra sričių, kuriose jūsų inovacijos yra konkurencingos rinkoje, pavyzdžiui, tiksliųjų prietaisų gamyba, žemės ūkio produkcijos perdirbimas.
Lietuva – viena pirmaujančių šalių agrarinės industrijos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo srityje tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje. Jūsų mokslas šioje srityje labai pažengęs. Kazachstanas taip pat agrarinė valstybė ir šio sektoriaus plėtra yra viena iš mūsų prioritetinių sričių. Mes džiaugtumėmės, jeigu bendradarbiavimas šioje srityje intensyviai plėtotųsi. Tai galėtų būti ir bendros įmonės, ir kitos bendradarbiavimo formos.
Mūsų tikslas – suvienyti jūsų patirtį diegiant europinius standartus žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektoriuje ir mūsų gamybos potencialą. Tikimės, kad žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir žemės ūkio mokslo plėtra taps ta niša, kurioje abi šalys galės naudingai bendradarbiauti.
Tačiau tai ne vienintelė sritis, kurioje Kazachstanas ir Lietuva galėtų sėkmingai bendradarbiauti?
Nepaisant to, kad turime dideles naudingųjų iškasenų – anglies, naftos, dujų, urano atsargas, mes ruošiamės postangliavandenilio epochai. Mes pasirengę eiti modernios žaliosios energetinės politikos kryptimi ir sieksime, kad 2050 metais 50 proc. energijos būtų pagaminama iš žaliųjų šaltinių.
Situacija dujų rinkoje lėmė, kad net 6 Lietuvos miestai naudoja tik biodujas. Todėl mes pakvietėme Lietuvą dalyvauti tarptautinėje parodoje „Expo 2017“ ir tikimės jūsų paviljone išvysti inovatyvias energetikos sektoriaus technologijas, kurias galėsime pritaikyti ir mes.
Kita vertus, Kazachstano investicijos Lietuvoje nėra didelės, tik apie 7 mln. dolerių. Lietuvos investicijos Kazachstane – apie 10 mln. dolerių. Tačiau abi šalys yra pritraukiančios investicijas. Ir mūsų ekonominio bendradarbiavimo prioritetas nėra investuoti vieniems pas kitus. Prioritetas – pritraukti kuo daugiau investicijų į Lietuvą ir Kazachstaną iš kitų valstybių ir atverti nišas prekybai.
Apie atominės energetikos perpsktyvas Kazachstane ir kitas šios šalies ir Lietuvos bendradarbiavimo sritis skaitykite kitoje interviu dalyje.
