Su ekspeditorių asociacijos „Lineka“ laikinuoju prezidentu Edmundu Daukantu kalbamės apie asociacijos veiklos kryptis, artimiausiu metu numatomus darbus, ekspeditorių situaciją Lietuvoje, problemas tarp vežėjų ir ekspeditorių.
Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena ekspeditoriai? Ar jau pastebimi atsigavimo ženklai – Lietuvoje, Europoje, Rytuose?
Ar krovinių srautai didėja – įdomus klausimas. Statistika rodo, kad jie gyvesni negu pernai. Žaidėjų skaičius – ir ekspeditorių, ir vežėjų, rinkoje yra sumažėjęs. Aš naudočiau kitokią frazę – sąlyginai krovinių daugiau, nes rinkoje mažiau dalyvių, taigi likusiems atitenka daugiau krovinių.
Geras ekspeditorius seka rinką pusę metų ir tik po to daro išvadas. Apie rezultatus, pokyčius rinkoje kalbėsime šį rudenį. Balandžio –gegužės mėnesio šuoliukas į viršų, atrodo, truputį laikinas.
Tam tikras srautų pagyvėjimas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kroviniai tapo smulkesni, tonažas padidėjo labai ne daug. Vis dėlto kol kas džiaugtis, manyčiau, neverta.
Susidaro vaizdas, kad lietuviai vežėjai dažnai keikia ekspeditorius, žiūri priešiškai kaip į tarpininkus, atsiriekiančius dalį pinigų pyrago. Kodėl taip dažnai kyla problemų tarp vežėjo ir ekspeditoriaus?
Aš mėgstu sakyti, jeigu jums nepatinka ekspeditoriai, tai pažiūrėkite, kas jums nepatinka, ir dirbkite tik su „Linekos“ nariais. Problemų dažniausiai sukelia neaiškios reputacijos veikėjai. Gal vieną dieną imkime ir susitarkime, kas yra tas ekspeditorius.
Mes draugiškai dirbame su „Linava“ ir kiekvieną kartą, kai prasideda kalba apie nesąžiningus ekspeditorius, aš užduodu klausimą: štai mūsų narių sąrašas, prašome informuoti, kurios iš šių įmonių nesąžiningai elgiasi rinkoje. Jie man sako: šitame sąraše nėra. Taigi vėl atsiduriame tame pačiame rate – neprofesionalūs žmonės, esantys ekspedijavimo versle, gadina kitų Lietuvos ekspeditorių gerą vardą.
Esame vienos rinkos dalyviai, mūsų vežėjams reikėtų suprasti, kad jokios svajonės apie „dirbtinį“ licencijavimą situacijos nepakeis, jei šio žaidimo dalyviai nejaus savo atsakomybės. Aš žinau seną svajonę viso pasaulio vežėjų, kad ekspeditoriai galėtų būti tik licencijuotos įmonės ir tik jos turėtų teisę užsakinėti transportą. Aš su tuo sutinku, bet yra kita medalio pusė: jei užsakymą duos ne ekspeditorius, o prekių gamintojas. Ar jis turi turėti licenciją? Jeigu tai gali daryti tik licencijuotos įmonės – tai labai palanki aplinka ekspeditoriams, nes nė vienas klientas negalėtų sudaryti tiesioginės sutarties su jokiu vežėju. Tai būtų įmanoma padaryti tik su ekspeditoriaus pagalba. Ir tada paaiškėtų, kad vėl ne visi patenkinti.
ES turi savo požiūri į šiuos procesus. Mes bandome diskutuoti, bet pamirštame apie ką kalbame. Ekspeditoriaus licencijos ES nėra. Yra kitos licencijos, pavyzdžiui, pakrauti transporto priemonę gali tik licencijuoti asmenys, formuoti krovinius gali tik atskirų specialybių licencijuoti specialistai. Lietuvoje tai nėra iki galo išdiskutuotas klausimas, nėra aiškaus supratimo, kam tai reikalinga. Ekspeditorių licencijavimas vežėjams nepadės.
Tik tie, kurie turi didesnę tarptautinę patirtį, mato, kad žaidimo taisyklės ne visur vienodos, kai kur jos trukdo darbui, kai kur – padeda. Reikia gerai įvertinti.
Ką manote apie ekspeditorių veiklos reglamentavimą?
Ekspeditorių veiklą reglamentuoja straipsnis Civiliniame kodekse. „Linavos“ siūlymai reglamentuoti ekspeditorių veiklą yra kiek keisti. Tarkime, taksi vairuotojų profesinė sąjunga užsimanytų reglamentuoti savo klientų elgesį ir jų finansinį pajėgumą. Kokios reakcijos tai susilauktų?
Kas yra ekspeditorius – vežėjo klientas. Mes užsakome gabenimą – jie atlieka paslaugą. Kiekvienas paslaugos teikėjas norėtų, kad jo klientų veikla būtų griežtai reglamentuota. Bet juk rinkos žaidėjai dirba rinkoje ir pamatę, kad gatvėje nėra reglamentuoto kliento, ims tokį, kokį ras tuo metu.
Į „Linavos“ siūlymus atsakyčiau taip – reglamentuokite vežėjo santykius su ekspeditoriais. Įveskite griežtą taisyklę – jei turime reikalą su nelicencijuotu ekspeditoriumi arba krovinio siuntėju – nepriimkite iš jo užsakymo.
Ar ekspeditorių veiklai kenkia „Linavos“ politinės ir finansinės batalijos? Kaip vertinate tai, kas šiuo metu vyksta vežėjų asociacijoje?
Veikia kaip ir visos batalijos Lietuvoje – liūdina, nes kolegos negali rasti sutarimo, kaltina vieni kitus. Mes esame giminingos asociacijos, daug mūsų ekspeditorių dirba su kelių transportu, taip pat yra nemažai narių, kurie priklauso ir vienai, ir kitai asociacijai.
Mes oficialiai pranešėme „Linavai“, kad „Lineka“ šitose batalijose nedalyvaus jokia forma. Jeigu mūsų nariai, būdami taip pat ir „Linavos“ nariais, tose batalijose dalyvaus, mes nei drausime, nei padėsime, bet oficiali „Linekos“ pozicija – aiški.
Anksčiau kiekvieno prezidiumo posėdžio metu „Linekoje“ mes turėdavome komentarų apie tai, kas vyksta „Linavoje“, dabar tai yra nediskutuojama tema. Aišku viena, kas beįvyktų vienoje iš verslo asociacijų – verslas nuo to nesustos.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis šiuo metu susiduria „Lineka“?
Keičiasi muitinės tvarkos, reikia tam pasirengti, organizuoti seminarų ciklą asociacijos nariams, suformuoti programą taip, kad įmonių veikla dėl pokyčių nesustotų.
Bus pasikeitimų ir draudimo srityje. Juk formuojasi kitokios draudimo kompanijų politikos. Asociacijos viduje koncentruosimės į mokymosi ir švietimo procesus, taip pat į lobizmą – atstovausime savo narius valstybės struktūrose. Aišku, čia nekalbu apie agresyvųjį lobizmą. Pirmiausia, kai keičiasi įstatymai, tvarkos, siekiame, kad jų diegimo grafikai būtų suderinti, kad ekspeditoriai būtų gerai informuoti apie pokyčius. Taip pat stengsimės pristabdyti pokyčius, jei jiems dar nepasirengta visapusiškai. Turėjome tokį pavyzdį su išankstiniu deklaravimu, kuris turėjo pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 d.
Lietuvos muitinė paskelbė, kad bus pasirengusi, tačiau mes įrodėme, kad liepos 1 d. nereikia būti pasirengusiems. Pasirodė, kad buvome teisūs, nes dauguma ES muitinių pranešė, kad pasirengti nespėta. Netyčia iššokę į traukinio priekį būtume atsidūrę kvailio vietoje.
Yra dvi pagrindinės trikdžių grupės: pačios muitinės – jų informacinės sistemos nėra parengtos, kita – krovinių savininkų ir ekspeditorių problematiškas keitimasis informacija. Norint vykdyti išankstinį prekių deklaravimą, informacijos apsikeitimas turi būti sistemingas ir sklandus. Čia nepakanka fakso ar elektroninio pašto.
Tikimasi, kad išankstinio elektroninio deklaravimo sistema pradės veikti nuo 2011 m. sausio 1 d.
FIATA griežtina reikalavimus intermodalinio transporto važtaraščio, vadinamojo FBL (angl. FIATA bill of lading) išdavimui. Kokia situacija Lietuvoje?
Klausimas techninio pobūdžio. Asociacija nėra turtinga, o važtaraščio administravimas yra darbas, kuris kainuoja. Svarstėme, kokia turėtų būti šios paslaugos kaina.
FBL yra reikalingas tuomet, kai krovinys vežamas skirtingų rūšių transporto priemonėmis.
Važtaraštį išduoda „Lineka“. Nesant asociacijos nariu, jį galima gauti tiesiogiai iš FIATA. Norint tapti tiesioginiu FIATA nariu, reikia gauti „Linekos“ rekomendaciją. Mums sunku įvertinti įmonę, kai ji nėra „Linekos“ narys, tai pernelyg drąsu.
FBL važtaraštis esant tiesioginiu FIATA nariu dažniausiai yra brangesnis. Iki šių metų važtaraščių poreikis buvo skaičiuojamas vienetais per mėnesį. Šiuo metu FBL skaičiuojame dešimtimis per savaitę.
Pastebima tendencija, kad daugėja intermodalinių gabenimų. Vis dar deriname važtaraščio kainodarą, nes vieniems nariams reikia tik mūsų registro (išduodamas numeris), jie gaminasi FBL patys, o kiti nori turėti visą popierinį dokumentą. Mes turime sekti, kad važtaraščiai būtų išduodami patikimoms įmonėms.
Galima gabenti krovinius naudojant kelias transporto rūšis ir neturint FBL važtaraščio. Tokiu atveju, reikia išrašyti skirtingus važtaraščius – jūrinius, geležinkelių, kelių. Daugiau popierių, bet ši schema irgi veikia.
Su FBL patogiau ekspeditoriui ir klientui – galima sekti krovinį nuo siuntėjo iki gavėjo.
Neseniai vykusiame „Linekos“ Kongrese buvo iškeltas FIATA (aut.pastaba - tarptautinė ekspeditorių federacija) mokymų klausymas. Kada prasidės šie mokymai? Ar jiems jau pasirengta?
Tai vienas iš prioritetinių mūsų darbų. Laikydamiesi grafiko, turime atestuoti savo asociaciją iš naujo, kad įrodytume, jog esame pajėgūs tuos mokymus vykdyti ir toliau.
Sudarysime 15–20 žmonių grupę. Mokymus ves Lietuvos mokymo įstaigų specialistai. Kol kas dar nėra aišku, ar vienos ar kelių. Kiekvienos pamokos programa bus patvirtina FIATA. Mokymai bus tokie patys kaip ir visame pasaulyje – ar žmogus mokysis Vilniuje, ar Singapūre, žinių bagažą gaus tą patį. Skirsis tik dėstymo kalba. Diplomas galios visame pasaulyje.
FIATA mokymai truks 200 val. Jų kaina asociacijos nariams sieks per 3000 Lt. Juose galės dalyvauti ne tik asociacijos nariai. Mokymai turėtų prasidėti jau šį rudenį. Lietuvoje yra tik keli šimtai žmonių, turinčių tarptautinius FIATA ekspeditoriaus pažymėjimus.
Mes skatinsime ekspeditorius mokytis, gauti diplomus. Liūdna, kad mūsų vežėjai greičiausiai ir toliau dirbs su tais ekspeditoriais, kurie neinvestavo į savo žinias.
Kodėl tiek mažai įmonių stoja į asociaciją?
Jau daug metų mūsų narių skaičius yra apie 50. Kodėl tiek ne daug? Matyt, nėra daugiau Lietuvoje gerų ekspeditorių. Mes kartais pajuokaujame, kad Lietuvoje yra keliasdešimt ekspeditorių ir keli šimtai ekspedijuotojų.
Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti ir iš miegamojo, nepakylant iš lovos, tai vien dėl to sakyti, kad tai dar ne ekspeditorius – negalima. Asociacijoje vienija tuos, kurie mano, kad mokymai, dalijimasis patirtimi – vertinga. Tie, kurie pažangūs, tikri ekspeditoriai, o ne laisvamaniai verslininkai, jaučia pareigą ir naudą būdami asociacijos nariais. Asociacija reikalinga tam, kad padėtų spręsti kylančias problemas.
Šiuo metu „Lineka“ vienija 48 narius. Šiemet kelios įmonės sustabdė savo narystę dėl sunkios finansinės įmonės padėties.
Kaip veikia ekspeditorių asociacijos kaimyninėse šalyse?
Labai panašiai. Narių skaičius irgi panašus (Latvijoje – 40, Estijoje – apie 50), nario mokestis taip pat beveik toks pats (apie 1 500 Lt). Kiek skiriamės nuo Rytuose esančių kaimynų, nes ten yra daug privalomos narystės elementų.
Kaip įsivaizduojate „Linekos“ veiklą per artimiausius metus?
Mane džiugins kitų metų pavasarį įvykęs rinkiminis Kongresas. Jame atsiskaitysime už pradėtus tarptautinius FIATA mokymus, būsime pajudinę iš vietos viešųjų logistikos centrų (VLC) klausimą.
VLC reikalingi ir Rytų–Vakarų koridoriaus asociacijai. Didelis darbas bus išilgai koridoriaus sudėlioti logistikos centrų architektūrą.
Reikia vystyti aukštųjų technologijų pramonę. Ji visiškai bus negyvybinga be galingos logistikos. Aukštųjų technologijų logistikos reikia mokytis – ji sudėtinga. Toks krovinys matuojamas ne milijonais tonų, o kilogramais, bet jo vertė matuojama milijonais eurų. Tai visai kiti darbo modeliai. Lietuvoje yra kompanijų, kurios veža tokius brangius krovinius, bet atskiros kompanijos dar ne aukštųjų technologijų logistikos tradicija.
Mes, kaip šalis, turime pasakyti, ko mes norime – ar norime būti pigių trąšų gamintojų šalis, ar aukštųjų technologijų šalis. Tai klausimas visai šaliai.
Žydrė Dargužytė
