Vakar šalies mokyklose pagaliau atnaujintas ugdymo procesas. Tiesa, viena mokykla - Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija - nusprendė tęsti streiką, kurio priežastis - jau ne tik kova dėl didesnių mokytojų atlyginimų ateityje.
Gimnazijos streiko komiteto pirmininkės Editos Kalninienės teigimu, įstaiga streiko nenutraukė todėl, kad jos steigėja - Klaipėdos apskrities viršininko administracija - atsisakė visiems streikuojantiems mokytojams sumokėti vienodą darbo užmokestį už streiko dienas.
Apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius pasirašė raštą, kuriame rašoma, kad „100 procentų darbo užmokestis būtų mokamas tik tiems streike dalyvavusiems darbuotojams, kurie konsultavo ar dirbo gimnazijoje streiko metu“. Be to, įstaigos direktorius prašomas „parengti ir pateikti suderintus pamokų ir popamokinės veiklos tvarkaraščius, kuriais vadovaujantis bus vedami užsiėmimai, neįvykę dėl streiko“.
„Turbūt visoje pasaulinėje streikų praktikoje negirdėtas dalykas, kad už streiko dienas būtų reikalaujama atidirbti, ir dar nemokamai!“ - negalėjo patikėti mokytojai.
Be to, tvirtino pedagogai, visi streiko metu vienaip ar kitaip dirbo - vedė konsultacijas, nesiafišuodami rengė spektaklius, ruošė vaikus konkursams, olimpiadoms, lituanistai taisė susikaupusius mokinių rašto darbus, net muzikos egzaminas, nepaisant streiko, įvyko nustatytu laiku, todėl išskirti dalį mokytojų esą būtų tiesiog amoralu.
Profsąjungiečių teigimu, spaudimo direktorius sulaukė ne tik iš apskrities, bet ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
„Buvome šalia, kai direktoriui paskambino iš ministerijos ir pagrasino, jog tuo atveju, jeigu sutiktų visiems apmokėti už streiko dienas, jam tektų rašyti atsistatydinimo pareiškimą“, - tvirtino mokytojai.
Vis dėlto direktorius Gintautas Misiukevičius savo poziciją dėsto labai atsargiai: „Spręsdamas finansinius įstaigos reikalus privalau juos derinti su steigėju ir privalau vadovautis jo nuomone. Man sudėtinga bus priimti sprendimą - ar vykdysiu apskrities sprendimą, ar ne, - nebus gerai. Kas atsitiktų, jei atlikčiau savo pareigą kolektyvui? Nieko jie nedarytų, bet aš padaryčiau savo išvadas“, - mįslingai kalbėjo direktorius.
Pedagogai dar vakar nutarė kreiptis į apskrities viršininko administraciją su kompromisiniu pasiūlymu - stabdyti streiką, jei už jo dienas būtų pažadėta sumokėti 85 procentus darbo užmokesčio visiems streikavusiems pedagogams. Priešingu atveju streikas bus tęsiamas. Suplanuota, jog pamokos ir toliau nevyktų, be to, artimiausiu metu prie apskrities mokytojai surengtų piketą, o gavę leidimą - ir mitingą.
Apskrities administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Alvidas Šimelionis dienraštį patikino, kad streikuojantiems gimanzijos mokytojams už streiko dienas „iš principo 100 procentų nebus apmokėta“.
„Šiuo metu vyksta derybos su gimnazijos vadovu, profsąjungos atstovais. Galbūt kažkiek ir mokėsime, bet tik su sąlyga, kad už tas dienas kaip nors bus atidirbta, likviduotos ugdymo spragos“, - vakar popiet teigė A. Šimelionis.
Nuo pastarųjų derybų ir priklausys, ar šiandien E. Balsio gimnazija nuspręs sudėti kovos ginklus.
Beje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino žiniomis, uostamiesčio atvejis yra vienintelis šalyje. Visose kitose ugdymo įstaigose mažesni ar didesni atlyginimai už streiko dienas bus mokami.
Mokslo metai nepailgės
Kitos streike dalyvavusios uostamiesčio mokyklos vakardieną jau dirbo įprastu ritmu. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės, mokytojų suderėtas atlygis už streiko dienas siekia 50 ir daugiau procentų atlyginimo dydžio.
Streikavę pedagogai įsipareigojo „užglaistyti“ ugdymo spragas.
„Mokytojai intensyvins kurso dėstymą, organizuos konsultacijas. Organizuoti papildomų užsiėmimų mes neturime teisės - pagal higienos normų reikalavimus vaikai negali mokytis daugiau nei 32 valandas per savaitę“, - aiškino L. Juknienė.
„Derybų metu mokytojai įsipareigojo išdėstyti praleistas temas pagal atskirą grafiką konsultacijų forma. Suprantama, taip, kad vaikai nebūtų perkrauti. Ar neužsitęs mokslo metai? Tikrai ne. vaikai mokosi iki birželio 20 dienos, o šį mėnesį numatytos netradicinio ugdymo dienos negali būti panaudotos niekam kitam“, - pasakojo „Aukuro“ vidurinės mokyklos vadovė Lygija Virkšienė.
„Mokytojai turės išsitekti tame laike, kuris yra numatytas. Niekas „nesikėsins“ ir į netradiciniam ugdymui skirtas dienas birželį - negalime nusižengti ugdymo planui“, - aiškino H. Zudermano mokyklos direktorė Jolita Andrijauskienė.
„Žemynos“ gimnazijos vadovė Rita Podoliankienė pasakojo dar prieš streiką paprašiusi mokytojų ugdytiniams pateikti savarankiškas užduotis, o po atostogų organizuoti įskaitas. Be to, anot jos, mokytojai gali organizuoti papildomas konsultacijas, intensyvinti temų dėstymą ir išnaudoti pavaduojamas pamokas.
Laima ŠVEDAITĖ, Indra DUOTAITĖ
