Neseniai Kauno apygardos teismo sprendimu už grotų susodinta nemaža narkotikų platintojų gauja, kuri veikė Dzūkijos sostinėje Alytuje bei jos apylinkėse. Devyni vyrai nuteisti ne tik dėl kvaišalų platinimo, bet ir už neteisėtą ginklų laikymą bei neteisėtą laisvės atėmimą.
Subūrė gaują
Nusikalstamą susivienijimą, kuris veikė Alytuje maždaug iki 2010 metų gegužės, 2008 metais organizavo alytiškis Deividas Eidukevičius (36 m.), pravarde Senis ir Kęstutis Cikanas (29 m., oficialiai – vienos bendrovės vairuotojas). Į šią gaują buvo įtraukti broliai Aurimas (26 m., oficialiai – daugiabučių namų bendrijos kiemsargis) ir Audrius (27 m., 9 kartus teistas, tad dirbti nebuvo kada) Dusevičiai, Ramyras Anufrejevas (36 m., oficialiai – vienos Alytaus bendrovės vairuotojas, besimokantis vakarinėje mokykloje), Kęstutis Gurskas (27 m.), Rimas Taraška (38 m., oficialiai – variklių galvučių remonto centro staklininkas), du narkomanai Gintaras Daugirda (39 m.) ir Vilmas Urbonavičius (50 m.) (pastarieji buvo reikalingi skystam heroinui gaminti – aut. past.). Šie vyrai jau buvo įgiję nemenkos kriminalinės patirties – visi teisti už įvairius nusikaltimus (reketavimą, sukčiavimą, vagystes, plėšimus, narkotikų laikymą – dažniausiai tik sau – ir net už seksualinį prievartavimą – aut. past.), kai kurie net po 8-9 kartus (išskyrus tik vieną kartą teistą R. Anufrejevą, kuriam teistumas jau buvo išnykęs – aut. past.).
Suburti į gaują vyrai puikiai žinojo, ką kiekvienas privalo daryti, už ką kuris yra atsakingas. Pačioje pradžioje nusikalstamam susivienijimui vadovavo D. Eidukevičius (K. Cikanas „vadžias“ į savo rankas perėmė, kai D. Eidukevičius buvo suimtas ir nuteistas už pasikėsinimą nužudyti savo konkurentus ir neteisėtą ginklų laikymą), kuris priiminėjo sprendimus ir skirstė „pareigas“, užduotis, nurodydavo susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ar aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai. Būtent vadeiva sprendė konfliktus, kilusius su narkotines ar psichotropines medžiagas platinančiais asmenimis, tai jis nurodydavo laiku neatsiskaičiusiesiems už parduotą „produkciją“ taikyti psichologinį ir fizinį smurtą, nustatydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo „tarifus“, rūpinosi kad visi gaujos nariai turėtų „švarias“ ryšio priemones ir pan.
Nors gaujos nariai ir neilgai „dirbo“, tačiau pasižymėjo žiaurumu ir godumu – kad pasiektų savo tikslą, buvo pateisinamos visos priemonės. Kad išvaikytų konkurentus, pamokytų kvaišalais prekiaujančius „nepaklusniuosius“ ir tvirtai laikytų savo rankose „verslą“, vyrai turėjo įsigyję nemažai ginklų: perdirbtą dujinį pistoletą IŽ 79-8, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK 47, kitokių ginklų ir šaudmenų.
„Barygos“ ir „taškai“
Tais 2008-2009 metais Alytaus pareigūnai griebėsi už galvos – mieste imta sistemingai pardavinėti kanapes – po 40 litų už 1 gramą, tabletes su psichotropine medžiaga – 2-CB po maždaug 10 litų už tabletę ir miltelių pavidalo amfetaminą – maždaug po 30 litų už 1 gramą. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir teisme įrodyta, kad tai buvo minėtos gaujos „verslas“ – nepriklausantys gaujai kvaišalų perpardavinėtojai ir vartotojai nuo 1 gramo kanapių atiduodavo 25 litus, 7 su puse lito nuo tabletės su psichotropine medžiaga – 2-CB ir 15 litų nuo 1 gramo miltelių su amfetaminu nusikalstamo susivienijimo šulams: D. Eidukevičiui, K. Cikanui, Aurimui Dusevičiui, Kęstučiui Gurskui ir kitiems, priklausantiems gaujai ir parūpinantiems kvaišalų, taip vadinamų „plytų“.
D. Eidukevičius su K. Cikanu dėl kvaišalų tiekimo derėjosi tiek su kauniečiais, tiek su vilniečiais. Bet galiausiai buvo susitarta su laikinosios sostinės narkotikų prekeiviais, kurie pastoviai aprūpindavo gaują „prekėmis“. Vadeivos buvo numatę slėptuves, iš kurių tarpininkai gatvės prekeiviams pristatydavo narkotikų koncentratus. Šie arba patys privalėdavo paskirstyti mažomis dozėmis arba jau gaudavo „sudozuotus“. Iš 2 g miltelių, kurių sudėtyje buvo heroino, apsukruoliai sugebėdavo padaryti ne mažiau kaip 100 ml skysto pavidalo dozių. Tuo metu visi Alytaus ir apskrities narkomanai žinojo „taškus“, kuriuose „barygos“ (taip buvo vadinami „taškų“ šeimininkai – aut. past.) prekiaudavo narkotikais – „žole“, amfetaminu, metafetaminu, ekstaziu ir kt. O Vilties gatvėje esantis „taškas“ buvo žinomas kaip vieta, kurioje galima buvo gauti skiesto heroino.
Dalis gautų už narkotikus pinigų buvo dedami į taip vadinamą „obščiaką“. Pasak liudytojų, kas kiek galėjo, tas tiek ir duodavo. „Obščiako“ pinigai buvo skirti remti gaujos nariams, pakliuvusiems į įkalinimo įstaigas – jiems pirkdavo valgyti, siųsdavo pinigų ir panašiai. Tačiau, jei kuris nors įkliuvęs į policijos rankas, imdavo duoti parodymus, „lauknešėliai“ kaip mat baigdavosi grasinimais „pakasti po velėna“.
Įtakos zonos
Nusikalstamo susivienijimo nariai itin akylai saugojo savo teritoriją ir, bandantiems į ją įsibrauti, tuoj parodydavo jų vietą. Dėl to tais, 2009-aisiais, kovo mėnesį Alytaus mieste ne tik poškėjo šūviai, bet ir ne vienam D. Eidukevičiaus grupuotei perėjusiam kelią konkurentui buvo apdaužyti šonai, sulaužyti šonkauliai, sumuštos nosys.
Kovo pabaigoje iš Kalašnikovo automato buvo apšaudytas ir sunkiai sužeistas Alytaus pareigūnams gerai žinomas 1998-1999 metų Lietuvos kikbokso čempionas, daugkartinis kovinės savigynos Lietuvos čempionas ir prizininkas Rolandas Agrba (g. 1981 m.), o prieš keletą dienų jau buvo pasikėsinta ir į anksčiau du kartus už vagystę ir turto prievartavimą teistą alytiškį Gediminą Šerpenską (g. 1961 m.). Abiems apšaudytiems vyrams pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo pareikšti oficialūs perspėjimai. Abu jie buvo siejami su kita narkotikų platintojų grupuote, kurią žūtbūt reikėjo išstumti.
Pirmiausiai, kovo 16-osios vakare, Vieversių, gatvėje iš važiuojančio automobilio buvo apšaudytas G. Šerpenskas. Pirmasis per atidarytą automobilio langą į auką šovė Tomas Bušinskas (vėliau ekspertai konstatuos: „šauta ne mažiau kaip vieną kartą iš 9 mm kalibro savadarbio ar perdirbto šaunamojo ginklo – aut. past.). Su juo važiavęs Žydrūnas Kuniutis per atidarytą automobilio langą į G. Šerpetinską iššovė taip pat „nemažiau kaip vieną kartą iš savadarbiu būdu perdirbto dujinio pistoleto „IŽ 79-8“, aukai pataikydamas į klyną. Nukentėjęs vyras atvykusiems pareigūnams atsisakė komentuoti įvykį ir rašyti pareiškimą policijai. Tačiau pareigūnai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vis tik pradėjo ikiteisminį tyrimą.
O kovo 19-osios vidurnaktį A. Jonyno gatvės 12-ojo namo gyventojus iš miegų prikėlė garsus vyrų ginčas ir po to nuaidėję šūviai. Trys minutės po vidurnakčio policijos budėtojas gavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pranešimą apie sužeistą vyrą. Medikus išsikvietė pats nukentėjusysis. Paaiškėjo, kad tai – žinomas sportininkas R. Agrba. Vyrui kulkos buvo pataikiusios į kojas – rimtai sužalotas vienos kojos kelis ir abi blauzdos. R. Agrba buvo skubiai nugabentas į Alytaus S. Kudirkos ligoninę ir operuotas, o vėliau artimieji pasirūpino, kad jaunuolis tolesniam gydymui būtų išgabentas į Vilnių.
Apžiūrėję įvykio vietą pareigūnai rado sportininkui priklausantį dujinį pistoletą ir 3 Kalašnikovo automato šovinių tūteles.
Vėliau paaiškėjo, jog tai D. Eidukevičius davė komandą Žydrūnui Kaniučiui ir Tomui Bušinskui apsirūpinti ginklais ir „pamokyti“ G. Šerpenską, o vėliau, nutaikius progą – tą patį padaryti su R. Agrba. Vyrams buvo liepta sportininką sužaloti, bet nenušauti. Vykdytojai vežiojosi ginklus, kol pritaikę momentą, savo „misiją“ atliko.
Ruošėsi iš anksto
Kriminalistams betriūsiant R. Agrbos apšaudymo vietoje policija gavo pranešimą, kad Pašilio gatvėje, esančioje maždaug už kilometro nuo vietos, kur buvo surastas nukentėjęs sportininkas, šalia miesto nuotekų valymo siurblinės, dega automobilis. Iškviesti ugniagesiai užgesino krūmuose liepsnų apimtą automobilį „Subaru Legacy“.
Paaiškėjo, jog šis 1990 metų laidos automobilis vasario 9 dieną buvo pavogtas iš vienos alytiškės. Iš pradžių policija šių dviejų įvykių nesiejo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, o teisme galutinai patvirtinta, kad būtent D. Eidukevičius organizavo šią automobilio vagystę – jis su savo parankiniais ruošėsi pamokyti „į jų teritoriją įžengusius“ nepageidaujamus konkurentus, tad tam reikėjo ir automobilio, ir ginklų. Vienam narkomanui Andriui Pisarevičiui jis paliepė pavogti automobilį, pastatyti į savo tėvo garažą, raktelius atiduoti Aurimui Dusevičiui ir laukti palankaus momento „operacijai“ vykdyti. Kai „priešams“ buvo atkeršyta, visus įkalčius buvo įsakyta sunaikinti. Todėl automobilį A. Dusevičius ir padegė. A. Dusevičius į Nemuną išmetė ir kai kuriuos ginklus, prieš tai juos akmeniu aplankstęs ir išardęs.
Išdavikams – neatleidžiama
Sykį įsivėlus į prekybą narkotikais, ypač, kai dalyvauji gaujos veikloje, mesti šį „verslą“ nėra jokių šansų. O ypač pakeisti „draugus“. Štai buvęs D. Eidukevičiaus bei K. Cikano „draugas“ A. K., pavadinkim jį Kurmiu, nekartą teistas narkomanas, pradžioje padėjęs gaujai platinti kvaišalus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, prasitarė, jog susiradęs naujų draugų ir su senaisiais „užrišęs“. Tokia Kurmio nuostata visai sugadino nuotaiką gaujos vadui D. Eidukevičiui. Tuoj buvo sukurptas planas, kaip šį netikšą pamokyti.
2009 metų kovo pradžioje prie vienos Alytaus mokyklos savo automobilyje eilinio kliento laukė toks užkietėjęs narkomanas, pravarde Žvakė. Apie 10 valandą vakaro jį užpuolė trise (D. Eidukevičius, A. Dusevičius ir T. Bušinskas – aut. past.) – vėliau vyras aiškins, jog veidų neįsidėmėjo – ir ištraukę iš automobilio ėmė spardyti. Žvakė bandė pabėgti, tačiau buvo sugautas, apkumščiuotas ir, surišus rankas, įgrūstas atgal į savo golfą. Ant galvos jam buvo užtraukta kepurė, kad negalėtų matyti, kur jį veža. O nuvežė į mišką ir ten mušė bei spardė reikalaudami, kad Žvakė važiuotų su jais prie Kurmio namų ir jį iš ten išviliotų. Grasino peršauti, jei nesutiks – net buvo įrėmę į šlaunį vamzdį. Bijodamas, kad vyrai savo grasinimus įvykdys, Žvakė sutiko padaryti, ką šie prašo. Tuomet jis buvo parvežtas į vieną butą ir ten pavaišintas narkotikais, tačiau visą laiką laikytas surištas ir užsmaugta ant akių kepure. Vėliau vyras prasitarė, jog kepurei pasmukus į šoną jis atpažinęs „sargybinius“ – K. Gurską bei M. Milkevičių.
Pasak nukentėjusiojo, prie Kurmio namų visi nuvažiavę maždaug po paros. Vyrai – o tai buvo D. Eidukevičius, A. Dusevičius, K. Gurskas ir M. Milkevičius – pareikalavo, kad Žvakė nueitų ir pakviestų Kurmį pasikalbėti.
Tačiau Žvakė Kurmio niekur nekvietė, o atėjęs perspėjo jį, kad apačioje šio laukia agresyviai nusiteikę vyrai ir, ko gero, ginkluoti. Sunerimęs Kurmis liepė jam dingti ir iškvietė taksi. Žvakė, atvažiavus taksi automobiliui, pakniūbstomis įgriuvo į jo vidų ir paliepė vairuotojui kuo greičiau dingti iš kiemo.
Kurmis akylai žvalgėsi ar taksi automobilio niekas neseka, tačiau nieko įtartino nepastebėjo – tik po langais tebestovintį Žvakės golfą (kuriame ir sėdėjo du D. Eidukevičiaus sėbrai – aut. past.). Nors buvo vėlus vakaras, jis paskambino savo draugui ir paprašė ryte išvežti jį į kaimą, kur ištūnojo apie 2 savaites. Vėliau, pasak parodymus teisme davusio Kurmio, jis išgirdęs apie šaudymus Alytuje ir suvokęs, kad tokia pati lemtis galėjo ištikti ir jį.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
