Kol ministrai, parlamentarai ir kovotojai su alkoholiu ginčijasi dėl naminės degtinės gamybos legalizavimo ir „civilizavimo“, liaudies degtindarius nukonkuruoja pilstukininkai.
Nors prieš žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus pasiūlymą naminę degtinę vadinti “arielka“ pasišiaušė visi kalbininkai, jis tikrai mielesnis ausiai, nei tiek kaimuose, tiek miestuose iki šiol vartojamas barbarizmas „samagonas“.
Tačiau ne veltui sakoma – „Kaip pavadinsi – nesugadinsi“, todėl už įstatymo ribų paskelbtą šį stiprų skystimėlį bemaž nesivaržydami viešai gurkšnoja ir prezidentai, ir ministrai, ir Seimo nariai. Be simbolinės šių velnio lašų taurės neapsieina beveik nei vienas oficialus asmuo, lankydamasis pavyzdinio ūkininko sodyboje ar žemės ūkio parodoje, o ką jau kalbėti apie regioninių verslo, šeimos, grybavimo ir visų kitų įmanomų švenčių atidarymus.
Už kulinarinį paveldą – ir prieš jį
Žemės ūkio ministerijoje sukurta speciali viceministro vadovaujama darbo grupė, remiama Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos, tikisi, kad jau iki 2010 metų liepos 1 dienos bus priimti visi reikiami įstatymai, kad ribotus kiekius naminukės gaminti, laikyti ir parduoti savo klientams nustatyta tvarka galėtų leidimus gavę kaimo turizmo sodybų savininkai, o pati naminė degtinė – įteisinta kaip neatsiejama nacionalinio kulinarinio paveldo dalis.
O kol kas su šiuo „paveldu“ iš skirtingų pusių įnirtingai kovoja tiek teisėsauga, tiek surogatinių svaigalų kontrabandininkai.
Nors ruginukės lopšiu laikoma Dzūkija, Alytaus apskrities policijos vadovai tikina, kad degtindarių jų valdose mažėja. 2008 metais apskrityje surasta ir sunaikinta 14 naminės degtinės varymo „bravorų“, o per šių metų 4 mėnesius – 8. Žymiai daugiau nubausta naminės degtinės laikytojų ir gabentojų – šiemet išaiškinta jau 28. Visiems jiems skirtos baudos nuo 300 iki 700 litų, tačiau kažin ar tai šiuos žmones atbaidys nuo pelningo verslo. Kaip ir už tą patį nubaustus pilstukininkus, kurių šiemet išaiškinta jau 52.
Gudrūs ir dar gudresni
Geriausių rezultatų šiame bare pasiekė Lazdijų rajono teisėsaugininkai. Jų „sąskaitoje“ – bene pusė šiemet Alytaus apskrityje „nukenksmintų“ degtindarių. Tačiau rajono policijos komisariato Prevencijos skyriaus vadovas Česlovas Paplauskas sako, kad apylinkės inspektorių aptinkami sąmanės kiekiai – gerokai mažesni, nei anksčiau. Tai galima paaiškinti ne tik tuo, kad kaimai sparčiai tuštėja ir daugelis sodybų virsta tik savaitgaliais lankomomis poilsinėmis. O iš didmiesčių atvykstantys jaunosios kartos paveldėtojai ar naujieji savininkai naminukę dažniausiai varo tik savo reikmėms, be to, puikiai žino teisės aktus. Todėl pareigūnai vis rečiau įsileidžiami į privačias valdas ir negali atlikti profilaktinių patikrinimų.
Nors tuo pačiu metu, kai ant kiemuose pastatytų kepsninių kepami šašlykai, lauko virtuvėlėse iš kompaktiškų agregatų kapsi pirmieji velnio lašai. „Bravorėliai“ kaitinami ant dujinių viryklių, o gyvatukai šaldomi iš šulinių atvestais vamzdžiais pumpuojamu vandeniu, todėl jokių išorinių nelegalios veiklos požymių nebūna. Net specifinį raugo kvapą maskuoja ant žarijų kepamos mėsos aromatas.
Degtindariai naudojasi ir normatyviniuose dokumentuose kažkieno palikta spraga, jog naminės degtinės gamybos aparatą galima konfiskuoti tik tada, jei jis visiškai sukomplektuotas. Tad netikėtai užklupti ar vos užbaigę gamybos procesą degtindariai stengiasi šaldytuvo gyvatuką ar kokią vandens tiekimo žarną kuo greičiau atjungti nuo įrenginio ir paslėpti kur nors už savo valdų ribų. Tokiu atveju, net ir radus dar šiltą bei raugu smirdantį bravorą, beveik neįmanoma imtis jokių teisinių veiksmų. Kaltininkai lengvai išsisuka, pareiškę, esą tai tik jų asmeninės kolekcijos eksponatas.
Degtindarius išduoda kiaulės ir moterys
Tačiau ir pareigūnai turi savų „gudrybių“. Daugiausiai protokolų degtindariams surašęs, naminukės gamintojų išaiškinęs apylinkės inspektorius Romas Ilkinas niekuomet neužmiršta užsukti į įtariamojo sodybos tvartą ir pasidomėti kiaulių ėdalu. Šiuolaikiniai degtindariai savo valdose diegia pažangią „beatliekinę gamybą“, todėl panaudotos žaliavos atliekas atiduoda mielai jas ėdančioms kriuksėms. Tad jei lašiniuotės dar nebūna suspėjusios sunaikinti šių įkalčių, „bravoro“ suradimas – tik technikos klausimas.
Ne vieną naminės varytoją padėjo išaiškinti moterys, kurios, neapsikęsdamos nuolatinio vyrų girtavimo, policijai skambina vos aniems užkūrus samanės aparatą. Taip pernai buvo likviduotas „bravoras“ Veisiejuose – skirtingos moterys pranešė apie kiekvieną degtindarių veiksmą.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai susipykę dėl kažkokių priežasčių, samanės varymu vienas kitą įskundžia net solidūs valstybinių įstaigų darbuotojai.
Pilstuko gali gauti ir už 20 centų
Naminukės gamintojams koją kiša pilstuko prekeivos. Ne tik todėl, kad šis gėralas mažiausiai pora litų pigesnis, bet ir jo paruošimas gerokai mažiau varginantis. Kai kurių „prekybos taškų“ šeimininkai net nesivargina atskiesti parduodamo kontrabandinio spirito – palieka tai patiems pirkėjams. Savo ruožtu policijos sulaikyti pastarieji išradingai išsisukinėja, esą „lašelį spirito“ kaimynas paskolinęs skaudantiems sąnariams trinti.
Prekeivos taiko „lanksčią nuolaidų sistemą“ – jų siūlomo pilstuko gali įsigyti už bet kokią sumą. Turi litą – tau įpils šimtą gramų, turi du su puse – galėsi mėgautis visa stikline. Geriantiems vietoje nemokamai duodama duonos riekė su druska arba skiltelė obuolio. Bene toliausiai šioje srityje nužengė kauniečiai – patikrintais duomenimis, gurkšnį skiesto spirito ypatingai pagirioti ir nepasiturintys klientai Kaune gali gauti ir už 20 centų. Tėra viena sąlyga – balti centai nepriimami. Kai kurie Kauno „taškų“ savininkai net specialiai sugradavo stiklines, ant kurių acetoniniais dažais pažymėta, kiek gėrimo priklauso už atitinkamą sumą. Kai kuriose pardavimo vietose galioja principas, jog klientai aptarnaujami tik šviesiuoju paros metu. Jie ateiti turi po vieną, tačiau nuolatinius pirkėjus perpardavinėtojai įsileidžia ir būreliais.
Naminę varyti – kaip dviračiu važiuoti
Viename Lazdijų rajono kaime sutiktas Rimantas neslėpdamas prisipažino, jog nuosavos technikos neturi, tad be pilstuko ar naminukės nebūtų apdirbęs savo žemės ar pasisodinęs bulvių. Vyriškis pasiguodė, jog puikiai žino, kur netoliese gauti pigaus pilstuko, tačiau pagiriotas traktorininkas už lauko suarimą užsiprašė naminukės, taigi teko kulniuoti 8 kilometrus pirmyn atgal. „Etatinis“ jų kaimo degtindarys, kuris visus kaimynus anksčiau aprūpindavo „skystąja valiuta“ ir pavasario, ir rudens darbams, prieš porą metų mirė, o jo pasekėjai – perėjo į pilstukininkų gretas. Ūkininkas sako, kad galėtų naminukės išsivaryti ir pats, tačiau neturi tam reikiamos įrangos. Anot Rimanto, degtinės varymas – tarsi važiavimas dviračiu: kartą išmokęs, jau niekuomet nepamirši. Tačiau šiuo metu jokių papildomų pajamų neturintis vyriškis pinigų talkininkams vaišinti užsidirba kapodamas malkas kaimynėms.
Kategoriškai fotografuotis atsisakiusi kita pamiškės gyventoja Marijona sakė, kad tikrai skanios naminukės receptą žinojo tik jau senokai miręs jos tėvelis. Ją su seserimi jis siųsdavo į mišką rinkti užgardui reikalingų žolelių. Dabartiniai „pijokai“, anot moters, nuo to prakeikto pilstuko palaipsniui kraustosi iš proto ir tampa vis agresyvesni.
Pastabios kaimo moteriškės žodžius patvirtina ir medikai – anot jų, nuo nekokybiško alkoholio psichinės ligos ir lėtinis alkoholizmas diagnozuojamas 76 iš 100 000 kaimo gyventojų.
Žemaičių samanė klesti
Pilstukininkų spaudimą, berods, kol kas atlaiko tik Žemaitijos naminukės gamintojai, kurie savo produkciją sėkmingai platina po visą šalį.
Plungės policijos vadovai pripažįsta, kad šiemet per 4 mėnesius dėl samanės gamybos iškelta daugiau baudžiamųjų bylų, nei per visus praėjusius metus. Dėl ekonominės krizės į kaimus sugrįžo daugybė anksčiau didmiesčių statybose uždarbiavusių vyrų. Matyt, namie jie neranda jokio kito užsiėmimo, be degtindarystės. Po 6–7 litus už litrą urmu pardavinėjama naminukė kituose rajonuose pabrangsta dvigubai.
Kiek pigesnė ji tik kitame „gamybos apimčių nemažinančiame“ – Šilutės – rajone, nors šiemet čia ir nebuvo didelio pavasarinio potvynio. Būtent juo prisidengdami užliejamų sodybų gyventojai ilgam pasipildydavo naminės degtinės atsargas, nors policijos vadovai teigia, kad tai nesusiejami dalykai. Šiame regione naminukė varoma iš kvietrugių, kurie masiškai užperkami derlingosios Suvalkijos ūkiuose.
Grūdai už „arielką“
Šakiškiai pripažįsta, kad „samagoną“, dažnai ir „barteriu“, jiems atveža žemaičiai. Nors praėjusią savaitę Jančių kaime ir patys Šakių policininkai likvidavo stambų bravorą. Be beveik tonos raugo, pareigūnai konfiskavo ir 100 litrų jau išvarytos naminės degtinės.
Šiemet Suvalkijoje sparčiai daugėja išaiškintų samanės perpardavinėtojų. Tačiau ir pastarieji išmoko balansuoti ant griežtai baudžiamų pažeidimų ribos. Pagal įstatymus baudžiamąją bylą galima iškelti, jei pas pažeidėją surasta ne mažiau nei 20 litrų naminės degtinės. Todėl dabar gabenama 19 ar net 19,5 litro svaigalų. Neseniai Plokščiuose buvo sulaikytas perpardavinėtojas, pas kurį rasta 19,8 litro naminukės, o už tokį kiekį traukiama tik administracinėn atsakomybėn.
„Pirkau iš nepažįstamo asmens“
Policijos duomenimis, kone visiškai naminės degtindarystės atsisakė širvintiškiai. Šiemet čia rasti tik keli buteliai naminukės. O štai pilstuko, kurio puslitris Širvintų rajone vidutiniškai kainuoja net 10 litų, perpardavinėtojų per šių metų pirmą ketvirtį išaiškinta tiek, kiek pernai per visus metus.
Visi prasižengėliai aiškinasi beveik standartiškai – spiritą esą savo reikmėms pirkę turguje iš nepažįstamo asmens.
Daugiau negu pernai namudinės degtinės laikytojų ir perpardavinėtojų išaiškinta ir Mažeikiuose. Vietos teisėsaugininkai nustatė, kad didžioji jos dalis atkeliauja iš kitų rajonų. Nors prieš porą savaičių jiems pavyko sulaikyti vieną mažeikiškį, kuris naminę degtinę varė savo bute – rasta daugiau kaip 30 litrų produkcijos bei bene trigubai daugiau raugo.
Veiksmus kausto degalų limitas
Stambų „bravorą“ savo ir Anykščių rajonų sandūroje pernai likvidavo ir Ukmergės teisėsaugininkai, tačiau šiemet jų ketvirčio ataskaitoje šioje grafoje puikuojasi apvalus nulis. Naujasis Ukmergės policijos komisariato vadovas Rolandas Kiškis patikino, jog neabejoja, kad vietiniai degtindariai niekur neišnyko, ir su kolegomis jau spendžia jiems spąstus.
Jonavos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo ir laikymo šiemet pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus, surašė 14 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Rasta ir paimta 1560 litrų raugo, daugiau nei 277 litrai naminės degtinės. Neseniai, tikrindami gautą informaciją, jonaviškiai Kulvos seniūnijos sodininkų bendrijoje „Panerys“, vienos pilietės namuose, surado aparatą naminei degtinei gaminti ir apie 14 litrų jau pagamintos naminukės. Naminės degtinės gamyba iš miškų, upelių pakrančių ir raistų pastebimai traukiasi, persikelia į sodybų ir vienkiemių ūkinius pastatus bei tvartus, tačiau apie bendrą naminės degtinės kiekio mažėjimą kalbėti dar anksti.
Galimybę degtindarius sulaikyti gamybos proceso metu labai riboja apylinkės inspektorių automobiliams skiriamų degalų normos. Mėnesiui jiems skiriama vos po 50 litrų benzino, tad kone visos policijos pajėgos sutelktos tik rajonų centruose, o į kaimus išvyksta tik įvykus sunkiam nusikaltimui.
Remigijus RAINYS
