Trečiadienį oficialiai atidarytas tarptautinio eksperimentinio meno festivalis Alytaus bienalė 2, kuriame dalyvauja 25 jaunieji menininkai iš Estijos, Latvijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos - dauguma jų alytiškiai, baigę Alytaus dailės mokyklą ir tęsiantys studijas, kai kurie jau grįžo dėstyti.
Iki sekmadienio vakaro vyksiančios bienalės metu bus pristatyta bemaž trys dešimtys įvairių meninių akcijų, kurias alytiškiai pamatys pačiose netikėčiausiose miesto viešosiose erdvėse. Esto menininko Ville Karel’io performansas „Menas prieš smurtą yra smurtas, smurtas prieš meną yra menas” buvusiose Alytaus rajono centrinės bibliotekos patalpose Ligoninės g.
Menas - į gatves
Renginį pradėjo Mindaugo Jakučionio projektas „Alytus - Vilnius, Vilnius - Alytus“, kurį visą šią savaitę bus galima pamatyti įvažiuojant į Alytų iš Daugų pusės. Kaip vakar spaudos konferencijoje pasakojo bienalės kuratorius Mantas Kazakevičius, vairuotojų pretenzijų dėl savitai transformuoto Vilniaus ženklo (tapusio Alytaus...) nesulaukta, nebuvo ir pasiklydusiųjų, atvirkščiai - daugelis sustoja ir skuba įsiamžinti su menininkais.
Performansai vyko ir kitose neįprastose erdvėse, pavyzdžiui, apleistame „Taikos” kino teatre ir buvusiose bibliotekos Ligoninės gatvėje patalpose. (Beje, kaip pasakojo organizatoriai, būtent šio projekto metu menininkas iš Estijos Ville Karel’is naudojo savo kraują - buvo iškviesta ir policija, tačiau neatvyko.)
Dzūkų smuklės lankytojams netikėtas pasirodė estės Sandros Jogevos performansas „Dievo balsas“ - karaokės versija. Pasak menininkės, jį įkvėpė radikalios religinės bendruomenės, kurių lyderiai neretai spekuliuoja Dievo įsikūnijimu. Jų kailyje galėjo atsirasti visi norintys ir tą vakarą atsitiktinai užsukę į kavinę - įsikūnijimo karaokės versiją atliko pati autorė ir lankytojai.
Pasveikino anarchistai
„Bienalė dar tik įpusėjo, mes esame nusiteikę ekstremaliai optimistiškai”, - vakar šmaikštavo menininkas iš Čekijos Martinas Zetas, o jos kuratorius M.Kazakevičius alytiškiams žadėjo dar daug įspūdingų meno akcijų.
Prie Alytaus dailės mokyklos vykusią spaudos konferenciją netikėtai paįvairino jos pasveikinti atvykę anarchistais prisistatę jaunuoliai, kurie čia pat susprogdino keletą dūminių užtaisų ir dalijo informaciją apie kairiųjų klubo veiklą (www.anarchija.lt).
„Gyvename reklamos valdomoje visuomenėje, kurioje privalu žinoti, kokia pasta valytis dantis ir kaip mylėtis”, - anarchistų vardu į susirinkusius menininkus ir žiniasklaidos atstovus kreipėsi Kasparas Pocius, kviesdamas drauge skanduoti linksmojo globalisto šūkius, tokius kaip „Apšviesk savo protą - įsijunk TV”. „Žmogus žmogui - vartotojas” ir panašiai.
Padeda 20 savanorių
Iššūkį meno edukacijos sistemai metantys jaunieji menininkai iš įvairių Europos šalių bienalės metu žada išeiti į Alytaus gatves ir pasistengti sumažinti atstumą tarp kūrėjo ir žiūrovo. Pasak kuratoriaus M.Kazakevičiaus, šis procesas pakiša įdomių sprendimų - netgi kur kas vertesnių dėmesio, nei, tarkim, Dailės galerijos atsiradimas mieste.
„Ne, Alytaus bienalė 2 nėra antrinis produktas, kita vertus, negalėčiau paneigti, kad be Redo Diržio meninių akcijų, jų įdirbio kažin ar šiandien čia būtume. Vis dėlto antrosios bienalės iniciatyva priklauso jaunimui - į ją pakviesti menininkai, su kuriais mane vienaip ar kitaip sieja asmeninė patirtis, svarstome mums aktualias problemas”, - teigia M.Kazakevičius.
Organizuoti renginį jam padeda ir kelios dešimtys Alytaus dailės mokyklos moksleivių savanorių, taip pat jo paties mokinių. Paklausti, ką jie mano apie bienalę, jauni žmonės neslėpė nusivylimo: „Kultūros atžvilgiu Alytus - miręs miestas...” Tiesa, dabar jie bent jau žino, kaip šią padėtį keisti.
Saulė Pinkevičienė