Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.
Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.
Pasak J. Džiugelio, tokiu atveju mažosios alaus daryklos nebeturėtų palankesnių sąlygų veikti palyginti su kitais alaus gamintojais. Taip pat, anot jo, nebeliktų priežasties prašyti lengvatų kitiems alaus gamintojams.
Parlamentaras taip pat mano, kad lengvatos naikinimas mažintų alaus prieinamumą ir vartojimą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian sako, kad lengvata apsimoka aludariams, bet kenkia visuomenės sveikatai.
„Dėl lengvatos mažėja kaina ir produktas tampa patrauklesnis ir prieinamesnis. Mažesnė kaina labiausiai įtaką daro jaunimui, kuriai jis yra jautrus ir labiau susigundo pirkti šį alų“, – BNS teigė G. Belian.
Lengvatą Seimas priėmė 2021 metų vasarą – pataisos leido nuo 2022 metų nemasinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu, taikyti lengvatą. Sumažintas tarifas taikomas tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus ir netaikomas pagal licencines sutartis pagamintam alui.
Šia lengvata leista pasinaudoti tik toms mažoms darykloms, kurios per metus pagamina iki 80 tūkst. hektolitrų šio gėrimo. Be to, jos privalo teisiškai ir ekonomiškai nepriklausyti nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, lengvata pasinaudojo 48 mažosios alaus daryklos. 2022 metais jos deklaravo 268 tūkst. hektolitrų gėrimo, kuris sudaro 8,8 proc. viso (3,069 mln. hektolitrų) pagaminto Lietuvoje alaus.
VMI skaičiavimais, dėl lengvatos valstybės biudžetas pernai neteko apie 2,1 mln. eurų, o 2023-ųjų sausį-gegužę – apie 1,4 mln. eurų pajamų.
Pernai iš Europos Sąjungos šalių buvo importuota 919 tūkst. litrų alaus, kuriam taikyta lengvata. Tai sudarė 10 proc. Lietuvoje pagaminto alaus.
