Pasieniečių teigimu, į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei automobilių bakuose kasdien įvežama apie 40 tonų degalų, kurie rinkoje tiesiog "išgaruoja". Dėl to valstybė kasmet praranda ne vieną šimtą milijonų litų.
Dyzelinas ir benzinas iš Baltarusijos bei Rusijai priklausančios Kaliningrado srities iki šių metų dažniausiai buvo gabenamas lengvaisiais automobiliais. Jų daugumą sudarė talpius 100 litrų degalų bakus turintys senutėliai "Volkswagen Passat". Nemažai dyzelino Lietuvoje palikdavo ir per mūsų šalį tranzitu keliaujantys gretimų šalių vežėjai. Į Lietuvą atvykę su pilnu degalų baku, vilkikų vairuotojai dalį degalų parduodavo mūsų šalies apsukruoliams.
Pernai toks nelegaliai "užsilikęs" dyzelinas galėjo sudaryti daugiau kaip ketvirtadalį visų Lietuvoje sudeginamų šios rūšies degalų, valstybė prarado apie 214 mln. litų.
Neabejojama, kad šiemet šis skaičius gerokai didesnis. Mat pasienyje su Kaliningrado sritimi dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai jau kurį laiką pažymi, kad pagausėjo sieną kertančių, tačiau jokių krovinių negabenančių vilkikų, pažymėtų lietuviškais valstybiniais numeriais. Krovinius, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, daugiausia gabena rusai ar baltarusiai.
"Bandėme skaičiuoti ir paaiškėjo, kad vien per du mūsų kontroliuojamus Panemunės bei Ramoniškių postus per parą pravažiuoja net 40 lietuvių vilkikų be krovinių", - LŽ sakė VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai.
Jie neabejoja, kad be priekabų į gretimą šalį važinėjantys vilkikai į Lietuvą sugrįžta prisipylę rusiško dyzelino. Į vilkiko baką telpa nuo 800 iki 1200 litrų degalų, priklausomai nuo to, koks sumontuotas gamyklinis bakas. Kai kuriuose vilkikuose būna vienas 800 litrų talpos bakas, kituose - du po 600 litrų.
Pasieniečių skaičiavimu, taip kasdien į Lietuvą gali būti įvežama apie 40 tonų dyzelino, o per metus susikaupia įspūdingas beveik 14 mln. tonų kiekis. Dar beveik ketvirtį milijono tonų įveža nuolat pirmyn ir atgal per valstybės sieną zujantys lengvieji automobiliai.
Tik skaičiavo
VSAT Pagėgių rinktinės vadas Zenonas Žymančius LŽ tikino anksčiau nemanęs, kad dyzelinas į Lietuvą gabenamas tokiais didžiuliais kiekiais. Tačiau įtarimų būta. "Kai suskaičiavome, mums net kūnas pagaugais nuėjo", - neslėpė pašnekovas. Paaiškėjo, kad dėl tokios apsukruolių veiklos Lietuva praranda milijardus litų. Visa tai vyksta tuo metu, kai valdžia siūlo visiems veržtis diržus ir taupyti.
"Nekontroliuojame nei įvežamų degalų kiekio, nei prekių. Mūsų pareiga - tikrinti, ar dokumentai tvarkingi, ir vykstančiuosius praleisti per sieną. Tačiau mus stebina Lietuvos muitinės pozicija, kurios pareiga - rinkti mokesčius. Muitininkai tuo nesidomi, nors galima inicijuoti įstatymų pataisas. Pinigų trūksta visur, o čia milijardai litų "išplaukia" iš Lietuvos", - stebėjosi Z.Žymančius.
VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis LŽ teigė, kad ši tarnyba neturi duomenų, kiek iš viso per saugomą valstybės sieną su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi įvežama degalų ar kitokių prekių. Tai - ne pasieniečių reikalas. "Mūsų darbuotojai tik savo iniciatyva gali bandyti skaičiuoti, kiek prekių savo poreikiams gali būti įvežama. Tačiau skaičiuojamos ne pačios prekės, o važiuojantys per sieną automobiliai. Kiek žinau, tik Pagėgių rinktinėje bandyta šį reiškinį analizuoti detaliau", - teigė jis.
VSAT pareigūnai daro prielaidą, kad kai kurie apsukrūs verteivos vilkikus ir įsigijo tik tam, kad jais galėtų važinėti į Kaliningrado sritį ir iš ten legaliai gabenti beveik perpus pigesnį dyzeliną. Jį pardavus Lietuvos juodojoje rinkoje, į kišenę po vieno tokio reiso nubyra apie tūkstantį litų, o į gretimą šalį tie patys vilkikai važinėja beveik kasdien.
Stebi ir kartais gaudo
Muitinės departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyr. inspektorė Inga Mauricienė LŽ aiškino, kad dabartiniai Europos Sąjungos (ES) teisės aktai nenumato jokių apribojimų standartinėse talpyklose įvežamiems degalams. Išskyrus atvejus, kai tos talpyklos nėra prijungtos prie degalų sistemos. Todėl ir drausminti vilkikų vairuotojų, kurie bakuose įveža po toną ar daugiau degalų, esą nėra pagrindo.
Tačiau jei vilkiko vairuotojas legaliai įvežtus degalus norėtų parduoti vidaus rinkoje, jis turėtų sumokėti mokesčius. Bet tokių atvejų beveik nepasitaiko.
"Muitinės pareigūnai kasdien kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie reikalavimai, už jų nesilaikymą kasmet konfiskuojama po keliasdešimt tonų degalų", - teigė I.Mauricienė.
Pasak jos, Muitinės departamentas bendradarbiauja ir su vilkikų gamintojais, susitarta keistis informacija apie standartinius vilkikų modelių bakus. Naudodamiesi šia informacija, pareigūnai tikrina vilkikų bakus ir, jei degalų kiekis viršija nustatytą standartinį, jis apmokestinamas.
I.Mauricienė LŽ aiškino, esą šiuo metu, palyginti su vasara, Panemunės poste tuščių vilkikų srautas yra sumažėjęs apie 40 procentų. "Muitinė šiai problemai spręsti ėmėsi tam tikrų priemonių. Padėtis stebima", - tikino ji.
Žala nežinoma
"Tikėtina, kad į Lietuvą įvežami dideli degalų kiekiai ir čia jais nelegaliai prekiaujama", - LŽ teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. Jis apgailestavo, kad kol kas nėra kam skaičiuoti, kiek iš tiesų į Lietuvą plūsta rusiško, baltarusiško dyzelino ir benzino. Kai tiksliai nežinoma, sunku įvardyti ir patiriamą žalą bei išsiaiškinti kontrabandos mastą.
"Akivaizdu tik tai, kad dyzelino vartotojų pinigai vėl keliauja į užsienį, - tvirtino L.Vosylius ir paminėjo, kad nuo Vyriausybės sprendimų labiausiai priklauso, kiek tai tęsis. - Jei akcizai nebus sumažinti, o gal net padidinti, ir degalų kainos Lietuvoje bei gretimose šalyse taip ženkliai skirsis, degalų kontrabandos nesustabdysime. Jei kainos bent kiek susilygins, tikrai niekas nebeveš. Panaši problema buvo kilusi pasienyje su Lenkija, kai ten degalai buvo pigesni."
Asociacijos prezidento nuomone, jei jau Lietuva yra savotiški ES vartai, būtina imtis radikalių priemonių, kad į kraštą neplūstų degalai iš trečiųjų šalių ir neplėstų juodosios rinkos. L.Vosylius teigė manąs, kad atėjo laikas apriboti į Lietuvą per valstybės sieną įvežamų degalų kiekį.
"Kiek žinau, šiuo metu galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kaip būtų galima apriboti degalų įvežimą, bet nėra kam jų tikrinti. Jei būtų tokia tvarka kaip Vokietijoje, tai ir problemų ar diskusijų nekiltų", - tvirtino jis.
Pasigenda kontrolės
L.Vosyliui pritaria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Anot jo, būtina ką nors daryti apsaugant vietos degalų rinką. "Jei 40 tonų dyzelino įvežama kasdien, tai Lietuva per mėnesį patiria milijoninius nuostolius. Tai mūsų valstybei - dideli pinigai. Bandysim aiškintis, ar tinkamai dirba visos struktūros. Taip tęstis ilgiau negali", - sakė komiteto pirmininkas. Jis žadėjo apie tai rimtai pasikalbėti su finansų ministre Ingrida Šimonyte, mat Finansų ministerijai pavaldžios visos mokesčius renkančios įstaigos.
K.Glavecko nuomone, niekas nedraudžia sieną kertantiems automobiliams nustatyti kokius nors apribojimus. Galima būtų įvesti deklaracijas, kurias vairuotojai pildytų įvažiuodami į Lietuvą ir iš jos išvažiuodami. Galimas ir kitas sprendimo būdas - tranzitu atvykstantys vežėjai galėtų pasienyje įmokėti depozitą, o išvažiuodami iš šalies jį atsiimtų, jei nekiltų jokių įtarimų dėl degalų kiekio. Į Lietuvą įvažiuojantiems mūsų šalyje registruotiems vilkikams galima įvesti ir dyzelino įvežimo limitą.
Seimo BFK pirmininkas pabrėžė, kad įvesti tvarką nesudėtinga, kur kas sunkiau išreikalauti, kad jos būtų laikomasi. "Svarbiausias klausimas, kiek iš tikrųjų muitininkai bus sąžiningi. Juk gali įrašyti, kad vilkiko degalų bake yra tona dyzelino, bet gali pažymėti ir tik kelis šimtus litrų", - teigė jis.
Laukiama augimo
L.Vosyliaus tikinimu, į Lietuvą vilkikų bakuose plūstantis dyzelinas tėra tik dalis visos juodosios automobilių degalų rinkos. "Šiuo metu bandome aiškintis automobilių dujų rinkos padėtį. Mūsų duomenimis, kai kuriose nuošaliose degalinėse kaip automobilinės pardavinėjamos buitinės suskystintos dujos. Jų sudėtis yra tokia pati, bet kaina - skirtinga, nes automobilinėms dujoms taikomas akcizo mokestis, o buitinėms - ne. Kainų skirtumas lieka pardavėjo kišenėje", - LŽ pasakojo L.Vosylius, stebėdamasis, kodėl iki šiol niekam neparūpo, kiek pinigų tokiais atvejais praranda valstybė.
Degalų pardavėjai teigia įžvelgę dar vieną mūsų valstybės nepastebėtą "landą", kuria dabar skuba pasinaudoti lenkai. Gretimos šalies vežėjai važinėja po Lietuvą naudodami žymėtąjį dyzeliną, skirtą žemės ūkio reikmėms, ir juokiasi, kad Lietuvos valstybė nesugeba jų patikrinti. Į Vokietiją jie nevažiuoja, nes ten už automobilio bake surastus žymėtus degalus vežėjai rizikuoja netekti automobilių. Tuo metu Lietuvoje viskas galima, nes tikrinami tik ūkininkai. L.Vosylius sakė girdėjęs, kad lenkai jau siūlo Lietuvos vežėjams atvažiuoti į Lenkiją prisipilti beakcizių degalų.
LŽ kalbinti pašnekovai neslėpė, kad nelegali degalų prekyba gali dar labiau išaugti, kai pasienio zonos gyventojams bus supaprastinta valstybės sienos su Rusija bei Baltarusija kirtimo tvarka. Tuomet bus uždaromos ne tik degalinės, pasienio zonos parduotuvėse nebebus prasmės prekiauti rūkalais, cukrumi, alkoholiniais gėrimais. Mat šie Rusijoje ir Baltarusijoje dėl taikomų skirtingų akcizų yra kur kas pigesni nei Lietuvoje. Todėl jau dabar akivaizdu, kad šių prekių srautas į Lietuvą tik didės.
Kazys Kazakevičius
