Milžiniškais tempais šuoliuojančios degalų kainos stulbina ne tik paprastus vairuotojus – kainos parūpo ir susisiekimo ministrui, jis užsimojo išsiaiškinti, kokios rekordiškai didelių dyzelino kainų priežastys. Rinkos žinovams viskas paprasta – pakanka žinoti formules.
„Balsas.lt“ žurnalistams savo nuomonę išsakė ir šia problema susirūpinęs Liberalų centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Videointerviu žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras, bene pirmasis iš valstybinių institucijų atstovų susirūpino degalų, ypač dyzelino, kainomis ir žadėjo, kad šią savaitę Vyriausybė imsis nagrinėti priežastis, kurios galėtų lemti nemalonius pokyčius.
„Norint išsiaiškinti, reikia žinoti priežastis. Vadinasi, kuri nors valstybės institucija turi atlikti analizę ir apskaičiuoti savikainą, palyginti su pardavimo kaina, koks yra vartojimas“, – interviu Žinių radijui sakė ministras.
„Mažeikių naftos“ (MN) atstovai netruko informuoti ministrą ir visuomenę, kad kainą lemia 3 pagrindiniai veiksniai: naftos kaina pasaulyje, naftos produktų paklausa ir akcizai.
Giedrius Karsokas, ketverius metus buvęs MN Komunikacijos skyriaus vadovu, teigia neturįs jokių ekonominių santykių su MN, tačiau negali tylėti, kai priežasčių ieškoma ne ten. Pasak G. Karsoko, pakanka žinoti kainos skaičiavimo metodiką, formulę – ir viskas paprasta.
Anot jo, MN kartu su Baltarusijos, Norvegijos, Lenkijos naftos perdirbimo įmonėmis konkuruoja regione, jų produkcijos kainos susietos su „Platts“ agentūros duomenimis, ir šių tarptautinio „žaidimo“ taisyklių MN laikosi jau 11 metų.
„Kaina – tai formulė. Pakanka žinoti dyzelino kainą Roterdame ir žinai, kokia bus Lietuvoje“, – VŽ sako G. Karsokas ir akcentuoja, kad netikslinga tiesti lygiagretę tarp naftos kainų Niujorko biržoje ir degalų kainų Lietuvoje.
G. Karsokas rekomenduoja nesivarginti skaičiuojant gamybos, perdirbimo savikainą, nes ji, kaip ir naftos tiekimo būdas, įmonės uždribtas pelnas ar patirtas nuostolis, niekaip neveikia benzino ar dyzelino kainų Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.
MN, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, skaičiuoja, kad Lietuvoje nuo 2004 metų iki dabar dyzelino vartojimas išaugo apie 70 proc. Pernai jo sunaudota 1,12 mln. t, o 2004 m. – 0,775 mln. t.
Degalų kainų augimo priežastis trečiadienį svarstys Seimo Ekonomikos komitetas.Jo vadovė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat neatmeta, kad rinkos uždarumas gali turėti įtakos brangimui, tačiau, anot jos, „be gilios analizės negalima daryti išankstinio sprendimo dėl „Mažeikių naftos“ kainų diktavimo“, rašo naujienų portalas lrt.lt.
Pasak B.Vėsaitės, informacija, kad latviai ir estai už kurą moka mažiau, negali būti laikoma vienareikšmiška. „Aš turiu kitos informacijos - pirmadienį pasirodė žinia, kad tai latviai iš pasienio regiono atvažiuoja į Mažeikius nusipirkti kuro”, - sakė ji.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis savo ruožtu aiškina, kad “Mažeikių nafta” pagal savo kainodarą yra viena skaidriausių bendrovių Lietuvoje, o “kokia nors monopolija kaip atpirkimo ožys pasirenkama tradiciškai”.
„Ji savo kainas nustato pagal tam tikrą objektyvų, pasaulinį, viešai skelbiamą kriterijų”, - kalbėjo R.Kuodis ir pridūrė, kad, jei bendrovės neliktų, „degalai gal ir atpigtų centu, bet tai nėra esminis skirtumas, kai už kuro litrą jau mokame 4 litus”.
Kainų skirtumus su kaimyninėmis šalimis, anot jo, galėtų lemti tai, kad Latvijoje degalams taikomas šiek tiek mažesnis akcizas, o Estijoje „karts nuo karto” kyla dėl klientų konkuruojančių degalinių kainų karai.
„Statoil” degalinių komitetą valdanti „Lietuva Statoil” pranešė, kad praėjusią savaitę litras benzino mažmeninėje šalies rinkoje pabrango apie 5 centais, dyzelinas - apie 10 centų, o dujų kaina nesikeitė.
„Statoil” degalinėse antradienį 95 markės benzinas kainavo 3,90 lito, dyzelinas - 4,21 lito.
Pasak “Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, pasaulinė žaliavos rinka dabar yra itin jautri neigiamiems pranešimams - ji iš karto sureaguoja į neigiamą informaciją ir kaina kyla, o kai rinkai pateikiamos teigiamos žinios, žaliavos kaina nebeauga, tačiau ji ir nėra linkusi nukristi į ankstesnį būvį.
