• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdiečiui Viktorui Varnui pavyko tai, ko daugelis iš mūsų gali tik pavydėti, – įgyvendinti savo svajonę. Lietuvą bei buvusią Sovietų Sąjungą dviračiu išmaišęs ir per 100 tūkstančių kilometrų numynęs keliautojas, po kelių dienų švęsdamas 80-ąjį jubiliejų, atvers savo vardo muziejaus duris.

REKLAMA
REKLAMA

Užsikrėtė vaikystėje

1940 metų vasarą po tuomet jau Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą dviračių keliaujanti mokytojų grupė sustojo papietauti vienoje Pasvalio rajono sodyboje. Pedagogai net neįtarė, kad šis įvykis nulems visą tolesnį dešimtmečio sodybos šeimininko sūnaus Viktoro gyvenimą.

REKLAMA

„Juos pamatęs supratau, kad keliauti galima ne tik automobiliu, traukiniu ar laivu. Taip užsikrėčiau meile dviračiui. Ir iki šiol nuo šios ligos taip ir nepasveikau", – šypsojosi V.Varnas.

Į pirmą rimtą kelionę dviračiu klaipėdietis išsiruošė 1956 metais. Ir nuo jo nenulipo iki pat 1990 metų. Per tuos metus iš viso surengti 35 žygiai, kurių metu Lietuvos ir buvusios Sovietų Sąjungos keliais įveikta net 100 170 kilometrų.

REKLAMA
REKLAMA

„Visos vasaros buvo atiduotos kelionėms. Birželio pradžioje išvykdavome ir grįždavome tik prieš rugsėjį prasidedančius mokslo metus", –dalijosi prisiminimais V.Varnas.

Įdomiausia tai, kad beveik visuose žygiuose klaipėdietis važiavo su tuo pačiu dviračiu. Paruoštas kelionei jis sverdavo net iki 80 kilogramų. Pats keliauninkas iš kiekvieno žygio grįždavo iki 20 kg lengvesnis, nes maitindavosi sausainiais ir limonadu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keliaudavo ne vienas, nes dažniausiai kartu su juo pedalus mindavo iki dešimties specialiai atrinktų 16-17 metų moksleivių. V.Varnas suskaičiavo, kad per tuos metus jam kompaniją palaikė 217 bendraminčių. Tačiau tik jis vienintelis dalyvavo visuose žygiuose.

REKLAMA

„Kaip reaguodavo žmona? Jinai priprato, kad manęs nebūdavo namuose ne tik vasarą, bet ir savaitgaliais, mat treniruodavausi ir ruošdavausi kelionėms", –tvirtino jis.

Traukė Rytai

Labiausiai V.Varnui įsiminė kelionės į Tolimuosius Rytus. Tolimiausia jo pasiekta vieta –Komandorų salos. Nuo uostamiesčio iki jų yra apie 12 tūkstančių kilometrų.

REKLAMA

„Keliaudavau skolintais pinigais. Paskui per metus skolą atiduodavau, o prieš vasarą vėl skolindavausi. Tais laikais traukinio bilietas nukakti iš Klaipėdos iki Vladivostoko kainuodavo 76 rublius", –prisiminė pašnekovas.

V.Varnas 45 metus išdirbo Klaipėdos 1-ojoje profesinėje mokykloje. Iki nepriklausomybės atkūrimo mokė karinio parengimo, vėliau persikvalifikavo į tikybos mokytojus, o galiausiai tapo jos sargu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išsipildžiusi svajonė

Šiais metais V.Varnui pavyko įgyvendinti viso gyvenimo svajonę – įkurti savo vardo muziejų. Jis iškilmingai lankytojams duris atvers jau šį antradienį, lapkričio 30 d. Tą pačią dieną jam sukaks 80 metų.

Unikaliame muziejuje keliautojas visuomenei pristato per visus žygius surinktus eksponatus. O jų, pirktų, išmainytų, rastų bei gautų dovanų iš kelionėse sutiktų žmonių, yra ne tiek ir mažai –net apie 30 tūkstančių.

REKLAMA

„Rinkdavau viską, kas man pasirodydavo įdomu, ir siųsdavau į namus. Vien įvairiausių ženkliukų yra apie 15 tūkstančių. 6000 filmų iš visų kelionių, 5000 skaidrių, tūkstančiai nuotraukų", –vardijo V.Varnas.

Keliautojas sako branginantis juos visus, todėl negalintis išskirti kurio nors vieno. Iš Sachalino salos parvežta 70 milijonų metų senumo suakmenėjusi didžiulė 20 kg sverianti sraigė, mineralų, koralų, akmuo su aukso gysla, ikonų, įvairiausių suvenyrų.

REKLAMA

Nemažai yra ir su karu susijusių eksponatų –ginklų, karių nuotraukų, laiškų. Per ekspedicijas rastos ir II-ajame pasauliniame kare žuvusių lietuvių karių palaidojimo vietos, apie jas pranešta jų giminaičiams.

Pasak klaipėdiečio, mintį apie pačiame uostamiesčio centre esančią Maksimo Gorkio pagrindinę mokyklą, kurioje būtų galima įkurti muziejų, jam įkvėpė Dionizo Poškaus Baublių muziejus. Mokyklos direktorė Irina Narkevičienė šiam tikslui nepagailėjo dviejų erdvių klasių.

„Tikrai negaliu pasakyti, kokia yra mano kolekcijos vertė. Kartą ją apžiūrėję vokiečiai viską įvertino 2 milijonais tuomečių Vokietijos markių. Tačiau aš nesiruošiu parduoti nė vieno daikto, – tvirtino jis. – O štai muziejaus ekspoziciją bus galima apžiūrėti nemokamai."

Darius ČIUŽAUSKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų