Šį savaitgalį Pavilnių regioniniame parke finišavo Vilniaus MTB turas. Išskirtinio formato varžybų serija, sostinėje organizuojama tik antrus metus, ir jau šiais metais buvo surengti trys etapai. Visi jie vyko Vilniaus miesto ribose: pirmasis etapas vyko Verkių regioniniame parke, antrasis etapas startavo miesto centre prie Baltojo tilto, o trečiojo etapo trasos driekėsi Pavilnių regioninio parko teritorijoje.
2013 metų Vilniaus MTB turo nugalėtoju po atkaklios kovos tapo „Top Team – Dviratis Tau“ komandos narys Edgaras Kovaliovas, už savęs antroje vietoje palikęs komandos „SP - Umarai“ atstovą Justą Klimavičių. Vis dėlto tiek organizatoriai, tiek patys sportininkai pripažįsta, kad būtent šios varžybos neša kur kas didesnę žinią negu atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
„Reikia pasistengti, kad pridarytume žalos“
Dviračių sporto renginių organizavimas mieste turi nemažai pliusų – dalyviams iki varžybų vietos atvykti nereikia toli važiuoti, dviratininkai atkreipia dėmesį į save ir primena visiems, kad dviratis yra lygiavertė ir aplinkai draugiška transporto priemonė. Tačiau pasigirsta nuomonių, kad dviračiu galima padaryti didelės žalos aplinkai. Vilniaus MTB turo nugalėtojo Edgaro Kovaliovo teigimu, dviračiu aplinkai galima padaryti tik minimalią žalą. „Reikia pasistengti, kad pridarytume kažkokios žalos. Net ir trasa pravažiavus keliems šimtams dviratininkų, niekas nenukenčia. Organizatoriai yra įsipareigoję po visų varžybų surinkti šiukšles ir po savęs palikti varžybų vietą tvarkingą. Juk kur kas smagiau važinėti tvarkingoje aplinkoje, o ne laviruoti tarp šiukšlių,“ – mintimis dalinasi E.Kovaliovas.
Jo teigimu, Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose pastaruoju metu dviratininkų išties padaugėjo. „Dabar turime trasas, kurias dviračiu įveikti gali bet kuris žmogus. Tai kiekvienas daro pagal savo pajėgumą ir nusiteikimą. Kai kurių užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad kuo daugiau dviratininkų bus, tuo bus geresnis požiūris į juos, tuo labiau gėrės dviratininkų ir automobilistų santykiai. Todėl ir siekiame parodyti, kad parkai ir miesto ribos yra puikiai pritaikyti dviratininkams,“ – mintimis dalinasi sportininkas.
Regioniniai parkai noriai įsileido sportininkus
2 iš 3 etapų vyko regioniniuose parkuose, o likęs etapas startavo Vilniaus miesto širdyje – prie Baltojo tilto. Vilniaus miesto gyventojai galėjo iš arti pasižiūrėti į dviračių sportą kaip į aktyvios ir sveikos gyvensenos būdą. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė džiaugėsi, kad pavyko suderinti dviračių sportą ir gamtos pažinimą saugomose teritorijose. „Esu dviračių entuziastė ir kartu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė, todėl siekėme išlaviruoti ir padaryti, kad kalnų dviračių varžybų dalyviai nepadarytų jokios žalos saugomoms teritorijoms ir ten saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims. Nors mūsų tikslas – skatinti žmones pažinti natūralią ir tuo pačiu unikalią gamtą – šiek tiek prasilenkia su varžybų tikslu, kai sportininkai siekia kuo greičiau įveikti kalvotą ir raižytą trasą, tačiau regioninių parkų direkcija ir varžybų organizatoriai aiškiai sutarėme ties tuo, kad dviratis turi būti puoselėjamas kaip ekologiška transporto priemonė tiek pažintiniams, tiek sveikos gyvensenos tikslams,“ – teigia V.Petiukonienė.
Anot jos, tik konstruktyvios diskusijos pagalba pavyksta pasiekti visiems bendrų tikslų. „Visi dviratininkai dabar žino, kad parkai yra puiki vieta poilsinėms ir pažintinėms išvykoms dviračiu,“ – mintims dalinasi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė.
Aktyvaus miestiečio pavyzdys užkrečiamas
Dviračių varžybų organizavimas miesto ribose turi didelę reikšmę puoselėjant Vilniaus miesto gyventojų fizinį aktyvumą. „Tai labai geras būdas žmones skatinti užsiimti aktyvia veikla, kai pamato jiems įprastose vietose, t.y. gatvėse ir parkuose, sportuojančius dviratininkus. Vien tai, kad auga dalyvių skaičius rodo, kad tai užkrečiama ir žmonės įstraukia į aktyvų laisvalaikį ir sveiką gyvenseną puoselėjančių žmonių grupę,“ – teigia Mantas Paulauskas, VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius. Jam pritaria ir Vilniaus MTB turo organizatorius Julius Kvietkauskas. „Labai svarbu, kad erdvės tam būtų pritaikytos ir žmonės tomis pačiomis trasomis galėtų važinėti ir prieš varžybas ir po varžybų. Tai tampa dar viena vakarinio ar savaitgalinio pasivažinėjimo vieta. Juo labiau, kad parkuose trasas suderinome su parkų direkcija ir dabar čia galima drąsiai važinėti,“ – teigia J. Kvietkauskas.
Kad pavyzdžiu galima užkrėsti puikiai atspindi šiose varžybose užsiregistravusių įmonių komandų skaičius. Šiais metais startuoti panoro 21 komanda, sudaryta iš beveik 100 dviračių mėgėjų. Aktyviausiai dalyvavusių „Swedbank goes XC“ komandų atstovas Justinas Jurkonis prisimena, kaip pats tokiu pačiu būdu pamėgo šią aktyvią veiklą. „Kažkada pakalbintas vieno kolegos, pats įsitraukiau į dalyvavimą mėgėjiškose dviračių varžybose. Dabar bendraudamas su kolegomis pasiūlau jiems prisidėti prie mūsų bendrų treniruočių. Tai labiausiai ir skatina – galimybė kartu su bendraminčių komanda smagiai praleisti laisvalaikį siekiant bendro tikslo nedarbinėje aplinkoje. Šiais metais iš viso dalyvauti buvo pasiruošę daugiau nei 30 kolegų. Visiems dalyvavusiems mūsų organizacija dovanojo starto mokestį ir oranžinius dviratininkų marškinėlius,“ – kalba J.Jurkonis.
Verslo procesų analitiku dirbantis J.Jurkonis mano, kad bendravimas su kolegomis neformalioje aplinkoje stiprina komandinę dvasią, sukuria pasitikėjimo vienas kitu jausmą, suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis ne tik iš darbo srities. „Tokiu būdu mes galime susipažinti su kitų padalinių darbuotojais ir puoselėti dar gražesnius santykius darbe. Organizacijos vadovų parama ir jų pačių dalyvavimas varžybose dar labiau paskatina darbuotojus imtis iniciatyvos ir dalyvauti. Aš tikrai tikiu, kad kitais metais mūsų bus dar daugiau. Pernai buvome keli aktyvūs, šiemet mūsų skaičius išaugo dvigubai,“ – teigia Justinas Jurkonis. Gausus „Swedbank goes XC“ darbuotojų būrys, tikėtina, pasipildys ir kitais metais Vilniaus MTB ture startuos su dar didesniu komandų ir narių skaičiumi.
