Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvoje dvikalbių topografinių įrašų vietovių ar gatvių pavadinimuose problema turėtų būti pradėta spręsti rudenį.
Ministras Pirmininkas neprognozuoja, kada dvikalbių topografinių užrašų ir gatvių pavadinimų įteisinimo problema bus išspręsta galutinai. Leisti dvikalbius užrašus ir pavardžių rašymą originalo kalba ilgą laiką prašo gausi Lietuvos lenkų bendruomenė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.
"Manau, kad pagal europinę tradiciją tose vietovėse, kur gyvena didesnis skaičius tradicinių tautinių mažumų, turėtume ieškoti būdų, kaip sudaryti galimybę turėti ir kita kalba užrašus. Bet, matyt, kad tai gali būti sprendžiama tik rudeniop", - penktadienį interviu radijui "Znad Wilii" sakė jis.
A. Kubilius pažymėjo, kad pirmiausia iš tautinių mažumų problemų turėtų būti sprendžiama asmenvardžių rašymo gimtąja kalba problema ar kompensacija žydų kilmės piliečiams už per holokaustą prarastą turtą.
Premjero teigimu, kitataučių pavardžių rašymą originalo kalba padės spręsti parengtas naujas įstatymo projektas. Jame remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakyta koncepcija, kad vardas ir pavardė nėra kalbos, o asmens nuosavybės dalykas.
"Jeigu vardas ir pavardė yra rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, tai problema turėtų būti išsprendžiama taip, kaip ji buvo sprendžiama ikikarinėje Lietuvoje, kai 1938-aisiais metais priimtas Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas numatė lygiai tokią pačią formuluotę, kokią norime dabar perkelti į dabartinius laikus", - aiškino A. Kubilius.
Paklaustas, ar Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas neturės įtakos, Premjeras pabrėžė, kad teismas nagrinėjo vardų ir pavardžių rašymą, tai laikydamas lietuvių kalbos, o ne asmens nuosavybės dalyku. Kalbos reikalus, anot A. Kubiliaus, turi spręsti kalbininkai ir, jeigu jie sako, kad asmenvardžiai yra asmens dalykas, tai ir teisininkai neturėtų tam prieštarauti.
"Mes dabar svarstome įstatymą, kuris parengtas kitokiu teisiniu supratimu, koks yra santykis tarp vardo ir pavardės ir Lietuvių kalbos įstatymo. Tai tuo atveju ir ankstesni KT išaiškinimai šiuo atžvilgiu neturi visa apimančios prasmės", - kalbėjo A. Kubilius.
Iki šiol, anot Premjero, buvo delsiama aktyviai spręsti asmenvardžių rašymo originalo kalba klausimas, nes Vyriausybė visas jėgas skyrė valstybės finansų tvarkymui.
"Lietuvai svarbu išspręsti pavardžių rašymo problemą, nes vis daugiau Lietuvos piliečių, ypač moteriškos kilmės, vis dažniau renkasi vyrus, kurie turi vokišką ar lenkišką pavardę. Ir po to grįždamos namo nori savo lietuviškame pase turėti pavardę, kuri atitiktų jos vyro pavardę, jog gyvenime, kelionėse nebūtų keistų, nereikalingų buitinių problemų. Pagal dabar galiojančią tvarką, joms būna sunku kartais savo pase turėtų tokią pačią pavardę, kokią turi jos vyras", - apibendrino A. Kubilius.
Kaip jau ELTA skelbė, Vyriausybė, konstatuodama, kad asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, siūlo įteisinti galimybę juos rašyti originalo kalba. Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
Vyriausybės Seimui teikiamame įstatymo projekte siūloma, jog užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, mūsų šalies piliečiai, kurių tautybė nėra Lietuvos, mišrias santuokas sudarę asmenys galėtų rinktis sulietuvintą ar ne pavardę lotyniškais asmenimis įsirašyti savo asmens dokumente - pase, asmens tapatybės kortelėje, leidime gyventi šalyje. Dar svarstoma, ar turėtų būti greta įrašoma ir transkripcija. Ateityje ketinama originalo kalba pradėti rašyti ir kituose dokumentuose.
Jei Seimas pritars, originalo kalba, lotyniškais rašmenimis asmenvardžiai galės būti pradėti vartoti nuo 2011 metų. Tiesa, iki 2013 metų dar nebus naudojami diakritiniai ženklai. Tai yra įvairūs taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.
KT yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
