Premjeras Gediminas Kirkilas žada dar šią savaitę su teisininkais aptarti dvigubos pilietybės reglamentavimo klausimus bei iš jų suburti darbo grupę, kuri pateiktų atitinkamus siūlymus.
G.Kirkilo vadovaujamų valdančiųjų socialdemokratų pasikeitusi pozicija daugiausia lėmė, kad Seimas šią savaitę pritardamas prezidento veto atmetė prieš kelias savaites priimtą Pilietybės įstatymą bei priėmė šalies vadovo pataisytąjį įstatymą, kuriuo susiaurintos galinčiųjų pretenduoti į dvigubą pilietybę grupės.
Premjeras, kuris taip pat yra ir Seimo narys, nei priimant ankstesnį įstatymą, nei prezidento pasiūlytąjį balsavimuose nedalyvavo.
"Reikia pasakyti, kad dvigubos pilietybės klausimas neišspręstas, todėl aš jau šią savaitę imuosi kviesti geriausius mūsų teisininkus dar kartą ieškoti sprendimo, kuris tikrai tenkintų mūsų išeiviją", - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.
Jis ketvirtadienį vidurdienį susitiks su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke Regina Narušiene, kuri kritikavo prezidento sprendimą vetuoti naująjį Pilietybės įstatymą.
Komentuodamas galimas išeitis iš situacijos, G.Kirkilas pabrėžė, kad jei bus nuspręsta keisti Konstituciją, tai būtų galima padaryti tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Kartu premjeras pasisakė už tai, kad iš pradžių dėl dvigubos pilietybės būtų priimami ar keičiami dabar galiojantys įstatymai, o ne Konstitucija.
Anot G.Kirkilo, jo netenkina šią savaitę Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kurias pateikė prezidentas Valdas Adamkus.
Birželio pabaigoje 21 socialdemokratų frakcijos narys balsavo už ir tik vienas prieš darbo grupės rengtą Pilietybės įstatymą, numačiusį dvigubos pilietybės galimybę užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviams.
Šią savaitę socialdemokratai kardinaliai pakeitė poziciją ir tik 4 balsavo už tai, kad šis įstatymas liktų galioti, tam nepritarė susilaikydami ar balsuodami prieš 18 socialdemokratų frakcijos atstovų.
Praėjusią savaitę prezidentas vetavo Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėjo turėti du pasus ir pateikė savo pataisas, numatančias, kad dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
