Nuostata, jog Lietuvos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, prieštarauja Konstitucijai, savo išvadoje pažymi teisininkai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių ją įgijo gimimu, o siūlomos pataisos sudarytų teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu.
Pasak teisininkų, tai galimai neatitinka Konstitucijos, nes joje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys, teigiama departamento išvadoje.
Dvi socialdemokratės Birutė Vėsaitė bei Orinta Leiputė registravo Pilietybės įstatymo pataisą, kad „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais“.
Plačiau leisti dvigubą pilietybę prašo išeiviai, tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokie pokyčiai galimi tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę apibrėžiantis straipsnis keičiamas tik referendumu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
