Studijuoji, bet... Tau kažko dar trūksta, norėtum savo laiką leisti naudingai, semtis daugiau žinių, pasinerti į naujus dalykus. Galbūt svarstai, ar pasirinkti antras studijas, bet teisini save, kad nespėsi, neturi laiko, ir eini žiūrėti naujos melodramos serijos ar varvinti akis prie kompiuterio? Pakalbinome keturis studentus, kurių istorijos įrodo, kad vienu metu galima studijuoti du dalykus, dirbti ir užsiimti mėgstama veikla.
Monika Jankauskaitė Vilniaus universitete (VU) studijuoja anglų ir ispanų kalbas 2 kurse ir teisę 1 kurse.Pasirinkimą pirmiau studijuoti kalbas lėmė kelios priežastys. Pirma, visad labai mėgau mokytis užsienio kalbas. Antra, ne paslaptis, jog teisininkų Lietuvoje ruošiama jei ne devynios galybės, tai ganėtinai panašus skaičius, tad perspektyvos baigus šią studijų programą ne rožėmis klotos. Trečia, apie teisę galvojau, rodos, nuo devintos klasės ir, veikiausiai, perdegiau. Baigus mokyklą atrodė – bet ką, tik ne teisę. Tiesa, prioritetų sąraše ją vis tik įrašiau trečiu numeriu.
Po pirmųjų studijų metų pastebėjau, jog lieka nemažai laisvo laiko, kurio nesinorėjo šiaip sau švaistyti. Mintis apie antrąsias studijas iš pradžių kilo mano mamai ir jos paskatinta ėmiau domėtis tokia galimybe. Išsyk nutariau, jog rinksiuosi studijas, vykstančias sesijiniu grafiku (studijos per semestrą vyksta sesijomis: paskaitų ir egzaminų. Savaitę ar dvi maždaug visą darbo dieną vyksta paskaitos. Po kelių savaičių pertraukos savaitę ar dvi vyksta egzaminų sesija – aut. past.), kadangi studijuoti pagal dvi studijų programas, abiems vykstant dieniniu grafiku būtų labai sunku. Nesakau, kad neįmanoma, tačiau tikrai itin sudėtinga.
Kol kas pavyksta viską suderinti, be abejo, tai nelengva. Tą mėnesį, kai vyksta teisės paskaitos, kalbos, be abejo, neišvengiamai būna šiek tiek pastumtos į šoną, tačiau dažniausiai stengiuosi abiems studijų programoms skirti tiek laiko, kiek reikia. Tenka „mokytis skraidyti“ ir per 20 minučių iš Saulėtekio atsidurti centriniuose rūmuose senamiestyje ir vos atgavus kvapą, rašyti anglų kalbos testą, bet nesiskundžiu – žinojau, ko imuosi ir tikrai nemaniau, kad bus lengva.
Jeigu nori, laisvo laiko visada galima rasti. Įtempta darbotvarkė priverčia pasitempti ir tiesiog nešvaistyti laiko tokiems dalykams kaip serialų žiūrėjimas ar kiurksojimas prie kompiuterio. Taip pat esu VU Studentų atstovybės narė ir Užsienio kalbų institute koordinuoju akademinio proceso reikalus. Ši veikla pareikalauja nemažai laiko ir pastangų, tačiau būtent dėl jos supratau, kad mano potraukis teisei niekur nedingo.
Patarčiau rinktis tokį kelią, tik įsitikinus, kad to tikrai nori, nes be labai stiprios motyvacijos būtų sunku. Tikrai būna dienų, kai grįžtu namo 21 val. visiškai išsunkta, tačiau darbai nedingsta ir reikia kažkaip prisiversti daryti tai, ką privalau, kad ir kaip nesinorėtų. Turint omenyje, jog jau kitais metais Vilniaus universiteto studentai galės rinktis gretutines studijas, manau, jog toks variantas būtų daug tinkamesnis ir patogesnis norintiems neapsiriboti viena studijų programa.
Darius Kulikauskas, VU studijuoja ekonominės analizės ir planavimo magistrantūros 2 kurse ir vientisųjų neakivaizdinių teisės studijų 5 kurse.Pirmiau nutariau studijuoti ekonomiką, nes apie tai jau seniai svajojau, o antrąsias studijas pasirinkau dėl savotiško iššūkio. Pažįstama mergina, dar mums abiems būnant pirmojo kurso studentais pasakė, jog jiems (ji studijavo teisę) dekanas rugsėjo pirmosios kalboje teigė, kad, nepaisant fakto, jog ekonomikos studijas VU pasirenka stipriausi abiturientai, ekonomistai geri teisininkai negali būti, tačiau teisininkai gerais ekonomistais – gali. Nusprendžiau įrodyti kitaip. Laukiau visus pirmuosius studijų metus. Vasarą nesutrukdė net tai, kad išvykau į JAV: palikau draugui įgaliojimą už mane sutvarkyti dokumentus. Grįžęs į Lietuvą jau buvau oficialus teisės studentas.
Studijas suderinti pavyksta. Kadangi ekonomikos magistrantūros paskaitos vyksta vakarais, sugebu dar ir dirbti visu etatu. Laisvo laiko ne per daug, bet lieka. Prioritetus skirstant niekada didelių dilemų nekyla – man asmeniškai ekonomikos studijos yra svarbesnės, nes jose siekiu akademinių aukštumų. Taigi dažniausiai nukenčia teisė, nes sesijos metu ekonomikos konspektus visada imu pirmiau. Kartais tenka per šešias dienas 4–5 egzaminus laikyti. Kaip viską suspėju? Kažkokių stebuklingų receptų nėra: tiesiog mokausi keliems egzaminams iš karto, žiūriu, kokie egzaminai artimiausi, ir jiems rengiuosi.
Iš esmės studijos pasąmonėje susilieja ir jas supranti kaip vieną etapą – studijavimą. Pliusai yra nebent to pasekmėse: turi didesnį ir platesnį žinių bagažą nei tavo bendraamžiai, esi sutaupęs kelerius savo produktyvius gyvenimo metus ir gali siekti kitų tikslų. Minusus tiksliau vadinti grėsmėmis: gali būti suklydęs pasirinkdamas nelabai prie pirmųjų studijų derantį dalyką ir negauti didelio sinergijos efekto, taip pat rizikuoji po studijų būti likęs be hobių ar su artimųjų priekaištais, kad jie nebeturi kantrybės dalintis tavimi su tavo studijomis.
Kai nusprendžiau studijuoti teisę, tėvai mane palaikė ir neprieštaravo. Tai man buvo svarbu dar ir dėl to, kad antrosios studijos yra mokamos. Kol neturėjau darbo, mokslą finansavo būtent tėvai. Manau, kiekvienam reikia žiūrėti, kokie jo poreikiai ir siekiai gyvenime. Svarbu nepervertinti savo jėgų, nes dviguboms studijoms reikia stiprios valios.
Ernestas Samsonas, šiemet VU baigė žurnalistiką, Vytauto Didžiojo universitete 4 kurse neakivaizdžiai studijuoja menotyrą.Baigęs mokyklą turėjau ilgą sąrašą, su kuo norėčiau susieti tolimesnę ateitį. Buvau pasiruošęs griebti ir biochemiją, ir filologiją. Pasirinkau studijuoti žurnalistiką. Po pirmųjų studijų metų nusprendžiau, kad vien žurnalistikos neužtenka. Menotyrą norėjau studijuoti ir anksčiau, bet tada dar nenorėjau kraustytis gyventi į Kauną, o pasirinkęs studijas neakivaizdžiai galėjau išpildyti šitą svajonę neiškeldamas kojos iš Vilniaus.
Studijas pavyko suderinti, nors visada norėjau, kad pavyktų geriau. Pirmiausia ruošdavau žurnalistikos namų darbus, o paskui menotyros. Tai lėmė ir paskaitų specifika – menotyros paskaitos vykdavo šeštadieniais, o žurnalistikos – darbo dienomis. Sesijos man visada primindavo didžiulius dvylikagalvius slibinus. Kaskart būdavo didžiulis išbandymas išlaikyti visus 12 ar 13 egzaminų. Susidarydavau tvarkaraštį su egzaminų laikais ir traukinių maršrutais. Turėjau ir iki šiol turiu puikius bendrakursius, kurie visada pasidalindavo konspektais. Vienas iš smagesnių išbandymų buvo, kai per dieną turėjau tris egzaminus, kurie vyko tokia tvarka: Kaunas–Vilnius–Kaunas. Į paskutinįjį Kaune suspėjau tik dėl to, kad nuostabi kursiokė važiavo namo į Elektrėnus. Tokiu metu prireikia ir sėkmės.
Pliusų yra daug: nauji draugai, dėstytojai, požiūriai ir išbandymai. Dažnai patirtį vienose studijose gali pritaikyti kitose. Minusų žymiai mažiau. Mokiausi šešias dienas per savaitę, tad tam reikia labai didelio pasiryžimo ir nusiteikimo, kad gali tai padaryti. Turėjau atsisakyti bandymų išvažiuoti į studijas užsienyje, nes būtų reikėję sustabdyti kitas studijas. Nepavyko aktyviai dalyvauti akademinėje veikloje. Ir negalėjau šeštadieniais miegoti iki vidurdienio.
Laikas – labai sąlyginis dalykas. Kiekvienas turime 24 valandas ir mes patys atsakingi kaip jas išnaudojame. Blogiau, kai mėgsti ilgai miegoti, kaip aš. Manęs dažnai klausia, kaip suspėju ir neišprotėju. Jau daugybę metų savanoriauju, plečiame susivienijimą „Kultūros savanoriai“, kurį įkūrėme su būreliu draugų. Taip pat laisvalaikiu rašau, filmuoju, fotografuoju. Pomėgių labai daug, todėl liūdna, kai turiu kurio iš jų atsisakyti ar skirti mažiau dėmesio.
Renkantis antras studijas reikia gerai apsvarstyti ar toks žingsnis tau reikalingas, ar ne lengviau tą dalyką studijuoji magistro studijose. Tai yra ne vienadienis pasirinkimas ir turi būti apsvarstyti visi už ir prieš.
Mindaugas Kličius, VU studijuoja istorijos 3 kurse ir sinologijos 1 kurse.Pirmiau pasirinkau istoriją – ji, galima sakyti, buvo mano ilgalaikė svajonė, tačiau mokinantis, ši specialybė man pasirodė pernelyg siaura, norėjosi kažko naujo, dar nepažinto. Pradėjau galvoti apie antras studijas.
Buvo planų mokytis antrą bakalaurą baigus pirmą, tačiau išsiaiškinęs naujojo švietimo įstatymo subtilybes, supratau, kad man labiau apsimoka pereiti istorijoje iš nemokamos į mokamą, o antrą specialybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Kinija susidomėjau būtent studijuodamas istoriją.
Studijas derinti tikrai nėra lengva, yra ir tokių situacijų, kai tuo pačiu metu vyksta istorijos ir sinologijos paskaitos. Dažniausiai pirmumą teikiu sinologijai, nes istorija – jau senas hobis, taigi didelių problemų vienos ar kitos paskaitos praleidimas nesukelia. Istorijos paskaitų atsiskaitymai paprastai nėra labai sudėtingi ir tik reikia pasikartoti tai, apie ką kažkada girdėjau ar skaičiau, o sinologijoje dar daug neatrastų ir nežinomų dalykų. Kol kas didesnių problemų man tai nesukelia, tereikia gerai suplanuoti laiką ir neatidėlioti to, ką jau esi suplanavęs. Tokia situacija mane tiesiog privertė pradėti skaičiuoti bei vertinti kiekvieną valandą – pasąmonėje žinai, jei nepadarysi darbų dabar, vėliau gali tiesiog nelikti laiko.
Man yra labai palanku, kad abu fakultetai yra šalia vienas kito, taigi į paskaitas nevėluoju. Pliusų studijuojant du dalykus galima rasti tikrai daug – gauni platesnį išsilavinimą, perspektyvos taip pat didesnės, tampi universaliu žmogumi. Minusai – laikini, visų pirma keliems metams tikrai reikės atsisakyti didesnės dalies laisvo laiko, praktiškai nelieka atostogų.
Su laisvu laiku pastaruoju metu yra tikrai gana problematiška, kai studijavau vien istoriją, tai jo būdavo per daug, dabar jaučiu, kad jo yra per mažai. Tai natūralu, nes vien kinų kalbos pamokų, per savaitę yra net penkios. Šiaip stengiuosi neužmiršti ir savo muzikinių įgūdžių, net ir esant perkrautai dienotvarkei, retkarčiais surandu laiko pažaisti futbolą.
Studijuoti du dalykus vienu metu patarčiau tik tam labai pasiryžusiam ir žinančiam ko nori žmogui. Pradžioje gali atrodyti, kad visko neįmanoma suspėti, bet ilgainiui prie tokios situacijos priprantama. Jei žmogus yra disciplinuotas, didesnių problemų tai tikrai nesukels.
Alternatyva – gretutinės studijos
Keli Lietuvos universitetai (Vilniaus, Šiaulių, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo) studentams siūlo patogesnį būdą įgyti dvigubą specialybę – gretutines studijas.
Gretutinės studijos yra studijų kryptis, kurią galima pasirinkti kaip papildomą dalyką prie savo pagrindinių studijų srities. Baigiant šią jungtinę studijų programą suteikiamas dvigubo bakalauro laipsnis.
Gretutinių studijų programą gali rinktis 2011 m. ir vėliau įstoję pirmosios pakopos studentai, kurių studijų programoje yra numatyta tokia galimybė. Jei studijų programoje nenumatyta tokia galimybė, studentas turi kreiptis į akademinį padalinį, kuriame studijuoja, ir prašyti, kad patvirtintų individualų studijų planą studijuoti pasirinktą programą.
Gretutinių studijų programą pasirinkus kitame fakultete gali būti sudaromas atskiras tvarkaraštis, pvz., kad visos paskaitos tame fakultete įvyktų vieną dieną ar būtų skaitomos rytais. Taip būtų išvengta paskaitų dubliavimosi ar vėlavimo į jas.
Judita Malininaitė
