Ekspertai teigia, kad šis sprendimas gyventojams gali padėti apsisaugoti. Tačiau būsto kainų pokyčio dėl to neturėtų būti arba jis bus minimalus
Būsto paskolų skaičius tolygiai kyla
Lietuvos bankas patvirtino reikalavimą dėl ne pirmo būsto pradinio įnašo didinimo iki 30 proc. Būsto paskolas su 15 proc. pradiniu įnašu bus galima gauti iki šių metų pabaigos.
„Swedbank“ duomenimis, šiemet per devynis mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pasakojo, kad kainų kitimas jau ima nusistovėti.
„Sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas. Tačiau vasaros laikotarpiu rinkoje jau buvo galima stebėti tam tikrus stabilizacijos ženklus – sumažėjus parduodamo būsto pasiūlai trečiąjį metų ketvirtį stebėjome gerokai mažesnį būsto finansavimo augimą“, – kalbėjo S. Abraškevičius.
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė atkreipė dėmesį, kad būsto paskolų skaičius išaugo.
„Pandemijos laikotarpiu galime matyti padidėjusį imamų būsto paskolų skaičių: jei 2019 m. pabaigoje, prieš prasidedant pandemijai, vidutiniškai per mėnesį būdavo suteikiama 2 tūkst. būsto paskolų, tai 2021 m. per mėnesį vidutiniškai buvo suteikiama apie 10 proc. daugiau (2,2 tūkst.) būsto paskolų“, – pasakojo M. Stankuvienė.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė komentavo, kad pandemijos metu išduodamų būsto paskolų paklausa tolygiai augo.
„Per devynis šių metų mėnesius SEB bankas šalies gyventojams suteikė 21 proc. daugiau būsto paskolų negu pernai tuo pačiu metu. Didžioji dauguma klientų į mus kreipiasi dėl pagrindinio – klientui ar jo šeimai skirto būsto įsigijimo, tokios paskolos ir sudaro didžiąją daugumą“, – aiškino E. Dovbyšienė.
Ji pabrėžė, kad nauji Lietuvos banko reikalavimai neturės didelės įtakos.
„Kadangi orientuojamės į klientus, kurie perka būstą savo reikmėms, net ir galiojant lankstesnėms Lietuvos banko patvirtintoms Atsakingojo skolinimo nuostatoms, iki šiol antrajam ir ne pagrindiniam būstui besiskolinančių klientų prašydavo apie 30–40 proc. pradinio įnašo, todėl nauji Lietuvos banko reikalavimai bankui ir didžiajai daliai mūsų klientų didesnės įtakos neturės“, – sakė tarnybos vadovė.
Pasikeitus ekonominei situacijai gali kilti problemų
Paklausta, kodėl buvo priimtas šis nutarimas, M. Stankuvienė atsakė, kad taip siekiama išvengti rizikų ateityje.
„Šie pokyčiai yra tiksliniai – didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmąsias būsto paskolas imančių žmonių, tačiau pristabdys investicijas skolintomis lėšomis į antrąjį ar net trečiąjį būstus tikintis uždirbti iš nuomos ar vertės padidėjimo ateityje“, – reikalavimą pristatė M. Stankuvienė.
Ji papasakojo, kad kelias būsto paskolas turintys klientai susiduria su galimomis problemomis ateityje.
„Lietuvos banko ekspertų atlikta analizė parodė, kad turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus. Griežtesni reikalavimai antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms skatins gyventojus labiau pasverti prisiimamus finansinius įsipareigojimus ir galimybes grąžinti paskolą finansinei situacijai pablogėjus“, – teigė vyriausioji ekonomistė.
M. Stankuvienė papasakojo, kad šis reikalavimas turi keletą išimčių.
„Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai antrąją ar paskesnę būsto paskolą ima gyventojas, kurio kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės, taip pat tais atvejais, kai norima pasididinti pirmąją būsto paskolą, papildomai neįkeičiant nekilnojamojo turto arba įkeičiant jau turimą NT. Iš esmės tai leidžia didinti vieno turimo kredito sumą remonto, statybų, rekonstrukcijos ar kitais tikslais, tačiau nesudaro galimybių apeiti griežtesnio antrinių paskolų reguliavimo didinant turimą kredito sutartį finansuoti kito NT įsigijimą“, –komentavo M. Stankuvienė.
S. Abraškevičius kalbėjo, kad ryškaus ne pirmojo būsto finansavimo augimo nebuvo pastebėta.
„Preliminariais vertinimais, bendrame „Swedbank“ būsto paskolų portfelyje ne pirmo būsto finansavimas sudaro iki 15 proc. Pastaraisiais metais antrojo ar paskesnio būsto finansavime žymesnio augimo nefiksavome, jis augo tik keliais procentais, tad matyti aiški tendencija – gyventojų prioritetas yra pirmasis jų būstas, kurį jie renkasi nuolatiniam gyvenimui“, – paaiškino S. Abraškevičius.
Antrieji būstai dažniausiai yra perkami kurorto rajone ir sostinėje.
„Vertinant įsigyjamo antrojo būsto lokaciją, tendencija taip pat gana aiški – įsigyjamas būstas kurortiniuose miestuose ir pajūryje bei šalies sostinėje Vilniuje. Tokį būstą laisvalaikiui ir poilsiui arba nuomai įsigyja gyventojai, gaunantys tvarias aukštesnes pajamas, kurios net ir mokant antrojo būsto paskolos įmokas užtikrina komfortabilų namų ūkio gyvenimą“, – pasakojo atstovas spaudai.
E. Dovbyšienė pritarė, kad reikalavimas stipriai rinkos nepaveiks.
„Visoje rinkoje antrų būsto paskolų skaičius sudaro apie 15 proc. visų paskolų skaičiaus, tačiau su paskola Lietuvoje įvyksta tik apie 40 proc. visų būsto sandorių Lietuvoje, todėl nesunku apskaičiuoti, kad didesnio pradinio įnašo ne pirmai būsto paskolai reikalavimas įtakos turės tik maždaug 5–6 proc. visų įvykstančių sandorių. Tai nėra daug, kad reikšmingiau paveiktų rinką, todėl galima būtų svarstyti apie įtaką kainoms vieno ar dviejų proc. ribose. Kadangi būsto kainos šiemet auga dviženkliu tempu, šio sprendimo įtaka bus minimali“, – aiškino E. Dovbyšienė.
Šis nutarimas įsigalios nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Po šios datos bankuose gauti paskolai prireiks dvigubai daugiau pradinio įnašo.
