Lietuvos apeliacinis teismas pamalonino du Jonavos rajono gyventojus, pernai Kauno apygardos teismo nuteistus dėl lytinio nusikaltimo, nes dabar juos išteisino. Trečiam kartu nuteistam vyrui irgi yra dėl ko šiek tiek pasidžiaugti.
Teismai atlaidesni?
Mažamečio berniuko, dėl kurio lytinio išnaudojimo pernai buvo nuteisti visi trys vyrai, artimieji, sužinoję apie nuteistiesiems palankų naują teismo nuosprendį, liko nepatenkinti. Jie linkę manyti, kad po to, kai kelių pakopų teismuose buvo išteisintas garsiausia vadinamos Garliavos pedofilijos bylos dalyvis kaunietis Andrius Ūsas, teismai atlaidžiau žiūrės ir į kitus panašiais nusikaltimais kaltinamus asmenis.
Viename Jonavos rajono kaime pedofilijos skandalas kilo 2010-ųjų vasaros pabaigoje. Tuo metu garsioji Garliavos byla buvo kaip tik „ant bangos“. „Akistata“ tuo metu ne kartą rašė, kaip šalies prokuratūros įstaigose vienas po kito buvo atnaujinami ikiteisminiai tyrimai dėl lytinių nusikaltimų, prieš tai buvę nutraukti „dėl nepakankamų įrodymų“. Kalbėta, kad atnaujinti siekdavę patys prokurorai, neraginti „iš aukščiau“, nes baiminęsi, kad jų nutraukti tyrimai, nukentėjusiajai pusei sekant Garliavos mergaitės globėjų ir užtarėjų pavyzdžiu, nevirstų nauju didžiuliu skandalu.
Keistuolio trauka
Taigi Jonavos rajone tuokart nukentėjusiuoju tapo 11 metų berniukas Kipras (vardas pakeistas). Tris panašaus amžiaus vaikus turinčios šeimos atžala. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, nes tėvai, nors ir kažkiek rūpinosi savo vaikais, tačiau alkoholiu svaigindavosi per dažnai. Beje, visiems šios šeimos vaikams yra nustatyta mažesnė ar didesnė protinė negalia, tačiau vaikai judrūs, smalsūs, pajėgūs atskirti, kaip sakoma, pelus nuo grūdų.
Kipro tėvai tuokart nugirdo, kad jų vaikai neretai lankosi pas tokį vienišių Viktorą Valickį (36 m.). Sklido kalbos, kad pas Viktorą ateina ir jaunų pilnamečių vyrukų, o ką jie visi ten veikia, kodėl keliamas triukšmas, galėta tik spėlioti. Dar vasaros pradžioje seniūnijos darbuotojai, išgirdę tokias kalbas, pasikalbėjo su Viktoru, ir šis pažadėjo daugiau niekam rūpesčių nebekelti. Kurį laiką mažamečių „ekskursijų“ pas V. Valickį nebebūdavo.
Bet vasaros gale vėl buvo pastebėta, kad V. Valickis – keista vaikų „auklė“. Pas jį ateidavo mažamečių, nugvelbdavusių pinigų iš savo tėvų, ir visi važiuodavo į Jonavą, kur nerūpestingai leisdavo laiką, prisipirkdavo saldumynų ir grįždavo tuščiomis kišenėmis.
Kai tai sužinoję Kipro tėvai pradėjo griežčiau klausinėti Kiprą ir jo kiek jaunesnį brolį, Kipras prasitarė, kad V. Valickio namuose vyrai iš jo tyčiojosi. Vaikas papasakojo savo kalba, savu žargonu, tačiau tėvai suprato, kad Kipras buvo verčiamas oraliniu būdu tenkinti buto šeimininko lytinę aistrą.
Ne tik kortom žaidė...
Kipro tėvai nutarė netylėti, ir jų skundas iškart pasiekė Jonavos policiją. Tyrimas įsilingavo: rugsėjo 3 dieną Jonavos teismo nutartimis buvo suimti trys įtariamieji dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, berniukas apžiūrėtas medikų, paskirtos įvairios ekspertizės.
Tyrėjai nustatė, o vėliau, jau 2012-ųjų gegužę, tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas, kad mažametis Kipras – grupinio lytinio nusikaltimo auka: 2010-ųjų rugpjūčio 27-osios vakarą jis, viešėdamas pas V. Valickį, kur visi žaidė kortomis, prieš pat vidurnaktį buvo verčiamas lytiškai pamaloninti buto šeimininką, o kad šiam būtų lengviau pasiekti savo, jo bendrininkas Audrius Flis (20 m.) laikė užrėmęs namo duris, kad niekas neįeitų, o kartu buvęs Donatas Petrauskas (24 m.) tvirtai laikė palenktą Kipro galvą, nes berniukas muistėsi, priešinosi.
Beje, tėvams Kipras buvo sakęs, kad V. Valickio jis buvo išnaudojamas apie 6-7 kartus (per 3 dienas), bet Kauno apygardos teismui pavyko įrodyti tik vieną kartą. Teisme berniuko klausta, kodėl jis po pirmo karto nesiskundė savo tėvams. Vaikas atsakė labai bijojęs skųstis, nes iškrypėlis liepdavęs tylėti – antraip grasinęs užmušti jo motiną arba sudeginti šeimos namus.
Skirtingi verdiktai
Iki teismo tyrimas užtruko, nes buvo atliekamos įvairios ekspertizės, taip pat – ilgai trunkantys psichofiziologiniai tyrimai įtariamiesiems D. Petrauskui ir A. Flis (melo detektoriumi), kurie savo kaltę kategoriškai neigė ir Apeliaciniam teismui skundė nutarimus pratęsti jų suėmimą. Ne vieną kartą daryti ir DNR tyrimai. Be to, būta problemų ir dėl liudytojų, nes kai kurie jų buvo išvykę į užsienį.
Galiausiai Kauno apygardos teismas paskelbė, kad dėl mažamečio Kipro seksualinio išnaudojimo yra kalti visi trys bendrininkai, ir nusikaltimo iniciatorius V. Valickis buvo nuteistas kalėti 9 metus, o jo pagalbininkas D. Petrauskas – 6 metus, bendrininkas A. Flis – 4 metus. Visi trys nuteistieji buvo įpareigoti atlyginti nukentėjusiam berniukui padarytą moralinę žalą – sumokėti 50 000 litų.
Tačiau visi trys nuteistieji Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jame laimėjo. Dabar šis teismas paskelbė savo verdiktą: D. Petrauskas ir A. Flis išteisinti, o iškrypėliui V. Valickiui bausmė sumažinta pusmečiu, nes iš nuosprendžio pašalinta sunkinanti aplinkybė, kad jis mažametį seksualiai išnaudojo asmenų grupėje. Kadangi šis vyras dabar liko tik vienas kaltininkas, iki 30 000 litų sumažintas ir neturtinės žalos dydis.
Apeliacinis teismas, išteisindamas du ankstesnio teismo nuteistus vyrus, nurodė, kad dėl jų dalyvavimo nusikaltime nesurinkta pakankamai kaltės įrodymų. Nuosprendyje dabar pažymima, kad nukentėjęs berniukas apklausose nekaltino šių dviejų vyrų tol, kol policijos pareigūnas neįsikišo į apklausą ir nepradėjo uždavinėti menamųjų klausimų, kurie baudžiamajame procese neleistini. Kadangi kitų patikimų įrodymų, pagrindžiančių dviejų vyrų kaltę bendrininkavus ir nestabdžius prievartautojo, byloje nėra, teismas visas abejones turi vertinti kaltinamųjų naudai.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Sujaukti likimai
Iki šio nusikaltimo visi trys bylos dalyviai buvo vertinami palankiai. Du jaunesnieji, nors ir buvo po kartą jau teisti už nesunkius nusikaltimus, mokėsi Jonavos politechnikos mokykloje, gyveno su tėvais, kurie charakterizuojami teigiamai. Nusikaltimo iniciatoriumi pripažintas vyriausias vyras niekur nedirbo, po motinos mirties gyveno vienas, buvo neteistas. Jam, beje, nustatyta psichikos sutrikimų, tačiau ne tokių, kad vyras nesuprastų, ką daro, ir negalėtų stoti prieš teismą.
Kai kaime pasklido žinia apie tuokart suimtus vyrus, niekas nenorėjo patikėti, kad jie – lytiniai nusikaltėliai. Dabar užtarėjai sako, kad teisingumas vis dėlto triumfavo, tačiau visų bylos dalyvių likimai jau sujaukti.
Nesidžiaugia tik Kipro tėvai. Berniuko motina teisme pasakojo, kad po tų įvykių sūnus tapo uždaras, mažai kuo domisi, šilčiau bendrauja tik su ja, nes paniškai šalinasi visų vyrų. Esą bijo net ir savo tėčio. Įvertindama tai, moteris dar Kauno apygardos teisme prašė priteisti iš visų trijų tuomet kaltintų vyrų 200 000 litų patirtai moralinei žalai kompensuoti. Po tokio pareiškimo Kipro tėvai buvo apkaltinti esą padarę turgų iš bėdos – panorę pasipinigauti. Į tokius kaltinimus tėvai tegalėjo atsakyti, kad visi trys sūnaus skriaudikai – ne iš tų žmonių, kurie turi daug pinigų, tad anoks čia ir pasipinigavimas...
Primintina, kad seksualinio prievartavimo kaltininkui, išnaudojusiam mažametį asmenį, pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus gresianti griežčiausia bausmė yra 13 metų laisvės atėmimo.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
