2019 m. Vilius išsiskyrė su žmona. Iškart po skyrybų, kaip sako pašnekovas, jų bendravimas išliko draugiškas. Kadangi vaikai liko gyventi pas mamą, buvę sutuoktiniai geruoju susitarė, kada ir kaip vaikai matysis su tėčiu.
„Aš po skyrybų palikau jai turtą, kurį buvome įsigiję iki santuokos. Sutarėme alimentų dydį. Na, ir tiesiog toliau ramiai gyvenome. Vaikus mačiau, kada norėjau, bendravau su jais, kiek norėjau. Viskas buvo gana gerai“, – pasakoja Vilius.
Tiesa, buvo etapas, kai pora santykius bandė atkurti, o vienu metu, nors ir buvo išsiskyrę, gyveno kartu. Vilius teigia buvusiai žmonai padėjęs ir finansiškai. Prasidėjus koronaviruso pandemijai daugelis žmonių, tarp jų ir pašnekovo buvusi sutuoktinė, neteko darbo, todėl dalį uždirbtų pinigų vyras pervesdavo ir jai.
„Buvome pasiekę tokį lygį, kad gyvenome tą patį gyvenimą, kaip ir iki santuokos, tik tiek, kad jau išsiskyrę“, – prisimena Vilius.
Tai tęsėsi maždaug iki 2020-ųjų Kalėdų. Buvo sutarta, kad per didžiąsias metų šventes buvusi žmona su vaikais atskris pas Vilių į Norvegiją, kur jis gyvena ir dirba.
„Bet ji per 2020-ųjų Kalėdas atskrido ne pas mane, o išsikraustė pas savo draugą. Aš apie jį nieko nežinojau. Darau prielaidą, kad tą visą laikotarpį aš jai buvau naudingas pinigine prasme, o šalia ji turėjo kažką kitą“, – samprotauja pašnekovas.
Nekaltas vaizdo įrašas tapo pretekstu
Nuo tada prasidėjo visos problemos ir nesutarimai. Po švenčių, 2021 metų sausio mėnesį, Vilius parskrido į Lietuvą atostogų ir pasiėmė vaikus.
Vieną vakarą Vilius maudė savo mažametę dukrą. Mergaitė nusprendė panardyti vonioje ir paprašė tėčio, kad šis ją nufilmuotų, o vaizdo įrašą nusiųstų mamai. Tėtis taip ir padarė: nufilmavęs dukters žaidimus vonioje, vaizdo įrašą nusiuntė mamai. Į tai ji atsakė: „Undinė“.
Po poros valandų mama šią žinutę ištrynė ir ėmė reikalauti Viliaus pasakyti, koks jo namų adresas, kur yra vaikai, ką jie veikia ir pan. Pašnekovo teigimu, moteris grasino iškviesianti policiją. Netrukus ji pati atvažiavo į vyro namus ir pareikalavo visuomet ją informuoti, kur su tėčiu būna ir ką veikia vaikai. Tą kartą buvusių sutuoktinių akistata tuo ir baigėsi.
Buvusi žmona pradėjo kaltinti priekabiavimu prie vaikų
Po 3–4 mėnesių Vilius vėl grįžo į Lietuvą vasaros atostogų. Norėdamas pasiimti vaikus, iš buvusios žmonos jis gavo sąrašą reikalavimų, kokiomis sąlygomis gali pasiimti vaikus.
„Buvo prirašiusi nefilmuoti vaikų nuogų, nesiuntinėti tretiesiems asmenims, nemiegoti su vaikais ir juo labiau nuogam… Buvo didžiulis tekstas. <...> Jau tada buvo vedama prie to, kad aš neva esu kažkoks seksualinis iškrypėlis“, – sako Vilius.
Pasitaręs su advokate, vyras buvusiai žmonai pateikė atsakymą. Jis dar kartą patikino, kad dukters maudynių video buvo siųstas tik jai, nes mergaitė pati to norėjo, o kiti reikalavimai neturi pagrindo
„Su vaikai aš niekada nuogas nemiegu. Čia yra visiškos fantazijos“, – patikino Vilius.
Pateikęs buvusiai žmonai atsakymą, vyras pasiėmė vaikus ir išvyko į sodybą pas savo tuometinę draugę. Būdamas ten, vyras pasijuto blogai ir buvo skubiai išvežtas operacijai. Vaikai liko su suaugusiu žmogumi, Viliaus drauge, bet tada tai nesukėlė buvusios žmonos pykčio.
Daug vargo dėl turto
Tiesa, visą šį laiką tarp buvusių sutuoktinių vyko tam tikras konfliktas. Moteris su advokatu rašė laiškus dėl alimentų padidinimo ir po skyrybų iš vyro gauto buto išpirkimo. Savo ruožtu Viliaus advokatė skyrybų byloje rado klaidą. Kaip paaiškėjo, teismas pro pirštus pažiūrėjo į tai, kad iki santuokos įsigytas butas yra asmeninis, o ne bendras turtas, todėl vyras negalėjo jo perleisti buvusiai žmonai.
Advokatė pasiūlė susigrąžinti bent pusę turto, t. y. pusę buto. Prasidėjo dvi bylos: viena dėl vaikų išlaikymo, antra – dėl turto susigrąžinimo.
Pastaroji netruko ilgai – Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad skyrybų byloje teismas padarė klaidą ir grąžino pusę vyrui teisėtai priklausančio turto.
Dėl alimentų reikėjo bylinėtis ilgiau – byla dėl vaikų išlaikymo baigėsi tik šiemet. Po ilgų ginčų teismas nusprendė alimentus padidinti. Dabar Vilius kas mėnesį į buvusios žmonos sąskaitą turi pervesti apie 800 eurų vaikų poreikiams tenkinti. Viliaus buvusi žmona apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis, įvertinęs visas aplinkybes, paliko tokias alimentų sumas, kokios buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo.
2022 m. gruodžio mėnesį Viliaus buvusi žmona padavė jį į teismą dėl turto atidalinimo. Moteris pareikalavo, kad teismas jai priteistų vyrui grąžintą buto dalį. Jos ieškinyje nurodyta, kad turto vertė yra apie 54,8 tūkst. eurų. Savo ruožtu Vilius su advokate pareikalavo turto ekspertizės.
Turto vertintojas teismui pateikė išvadą, kad butas vertas 106 tūkst. eurų, tačiau Viliui priklausanti buto pusė verta ne 53 tūkst. eurų, o šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. eurų.
„Esu įsitikinęs, kad teismo ekspertas buvo papirktas. <...> Taip išeina, kad jos buto dalis yra vertingesnė nei mano“, – įsitikinęs Vilius.
Negana to, bute gyvena nuomininkai. Nors dokumentuose deklaruota, kad nuomininkai gyvena tik žmonai priklausančioje buto dalyje, o į savo buto dalį Vilius gali laisvai patekti, pašnekovo teigimu, tai netiesa.
„Išnuomotas visas butas. Į jį aš patekti negaliu, esu tiesiog neįleidžiamas“, – sako Vilius.
Šiuo teiginius teismui reikėjo įrodyti. „Va čia ir prasidėjo visas įdomumas“, – intriguoja Vilius.
Vienas vakaras pakeitė viską
203 m. spalio 21 d., šeštadienį, Vilius parskrido iš Norvegijos, pasiėmė vaikus ir visi trys grįžo namo pas dabartinę vyro draugę leisti vakaro. Per tą laiką Vilius nusprendė išspręsti vieną problemą.
„Aš savo vaikus trumpam palikau su drauge, kurią mano vaikai puikiai pažįsta, ir jos dviem mažamečiais vaikais. Galvojau nuvažiuoti į butą įsitikinti, kad manęs ten tikrai neįleidžia ir esant poreikiui iškviesti policiją, kad kaip medžiaga teismui būtų užfiksuota, jog į butą patekti negaliu.
Aš nuvykau į butą ir prasidėjo cirkai. Nuomininkai manęs neįleido. Po kelių minučių man skambina verkdamas mano sūnus. Sako, tėti, skambino mama, liepė krautis daiktus ir eiti iki „Rimi“ parduotuvės“, – prisimena Vilius.
Nuo namų iki parduotuvės, kaip sako Vilius, apie 750 m. Tuo metu lauke lijo, buvo šalta, be to, vakaras. Tėvas vaikams neleido išeiti iki kol jis negrįš namo. Kadangi butas, iki kurio buvo nuvykęs Vilius, netoli jo draugės namų, pas vaikus jis parvažiavo už kelių minučių.
Per tą laiką mama vaikams skambino ne kartą, tačiau į skambučius atsiliepdavo tėtis. Naujienų portalas tv3.lt gavo kelis šių skambučių įrašus:
1 skambutis:
Mama: „Duok [vaiko vardas]. Tu supranti, kad aš turiu žinoti, kur mano vaikai yra ir kada jie paliekami vieni?!“
Tėtis (Vilius): „Jie ne vieni.“
M: „Jie yra vieni, jie visiškai nepažįsta tos moters. Aš nepažįstu tos moters. Tu už juos atsakingas. Jeigu tau netinka, tada mes išspręsim kitaip.“
T: „Gerai.“
M: „Gerai? Gerai. Man adresą atsiunti, kur mano vaikai.“
2 skambutis:
T: „Alio.“
M: „Kur mano vaikai?“
T: „Tavo vaikai yra su manim. Tu jų nepasiimsi.“
M: „Aš teisiškai esu atsakinga už vaikus. Prašau man atsiųsti mano vaikų adresą! Tu nebuvai su vaikais, aš gerai žinau, vaikai buvo palikti. Vaikai turi būti su tėvu, ne su kažkuo kitu.
T: „Vaikai buvo su aukle.“
M: „Jeigu to nori, aš užvesiu tau bylą. Dėl vaikų.
T: „Užvesk.“
M: „Dar kartelį tu paliksi vaikus, veši [dukrą] prie kėdutės neprisegtą ar kažką, aš užvesiu irgi. <...> Man adresą atsiųsk, aš skambinsiu ieškot.“
3 skambutis:
M: „Duok man vaikus. Aš turiu teisę susisiekti su savo vaikais.“
T: „Tu neskambinėsi kas tris minutes.“
M: „Aš ne kas tris minutes skambinu, mano vaikai buvo palikti vieni.“
T: „Viso gero.“
Netrukus pasigirsta dar vienas skambutis.
T: „Klausyk, nustok terorizuot, gerai?“
M: „Ne tave terorizuoju. Prašau man duoti susisiekti su mano vaikais, nes teisiškai man jie yra priskirti…“
T: „Tu jau žinai, kur tavo vaikai. Adresas tau jau yra atsiųstas.“
M: „Prašau duoti man pasikalbėti su mano vaikais!“
T: „Tu ką tik kalbėjai prieš penkias minutes. Mes esame su vaikais užsiėmę.“
M: „Neužsiėmę. Viliau, aš, žinok, kviesiu policiją.“
T: „Kviesk policiją ir atvažiuok su policija. Viskas, pokalbis baigtas.“
Prisimena vaikų akis
Po kurio laiko (kiek Vilius prisimena, maždaug po valandos), mama atvažiavo pasiimti vaikų, tačiau ji buvo ne viena – kartu atvyko ir policija. Pareigūnai klausė vyro, kodėl mama negali susisiekti su vaikais. Vilius bandė paaiškinti, kad mama su vaikais ne tik galėjo susisiekti – ji su jais kalbėjo, o jis pats pasiėmė vaikus praleisti savaitgalį ir tik trumpam nuvyko iki jam dalinai priklausančio buto. Galimai dėl to buvusi žmona ir supyko.
„Ji įlėkė į butą ir pasiėmė vaikus šaukdama: mano vaikai, mano vaikai! Tarsi vaikai būtų ne mūsų, o tik jos vienos“, – šypteli Vilius.
Tą vakarą tėvas vos spėjo atsisveikinti su vaikais, o mama juos jau vedėsi lauk. Pareigūnai, anot pašnekovo, nedarė nieko, tik stebėjo situaciją.
„Aišku, aš galėjau vaikų neduoti, bet nenorėjau jų stresuoti dar labiau. Po mamos skambučių jie buvo persigandę. Negana to, dar mano draugės vaikus išgąsdino“, – tikina pašnekovas, pridurdamas, kad tokių išsigandusių vaikų akių dar nebuvo matęs.
Po konflikto – skundai ir paaiškinimai institucijoms
Nors konfliktas baigėsi žodiniu ginču, policija Viliui skyrė smurto artimoje aplinkoje orderį. Vyras, žinoma, su juo nesutiko, todėl jau kitą dieną parašė skundą policijai. Orderis buvo panaikintas.
Minėtą vakarą vyro namuose apsilankė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Po kelių dienų Vilius prašė skundą, detaliai išdėstydamas, kas vyko bute. Savo skunde Vilius nurodė, kad buvusi žmona vaikais galimai naudojasi kaip įrankiu savo tikslams pasiekti, tačiau nepaiso vaikų interesų.
„Vaikams svarbūs abu tėvai, tačiau motina savo elgesiu parodo, kad svarbi tik ji. Aprašytu atveju pažeidžiama ne tik mano, kaip tėvo, teisė bendrauti su vaikais, palaikyti kontaktą nuotoliniu būdu, kurti emocinį ryšį, prieraišumą, bet ir vaikų teisė bendrauti su tėvu. Nesu asocialus ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko vaikai negalėtų su manimi bendrauti,“ – skundė rašė Vilius.
Tiesa, mama taip pat parašė skundą Vaikų teisėms, teigdama, kad tėvas prieš vaikus dar ir naudojo seksualinį smurtą: neva miegojo nuogas, lietė dukros lytinius organus ir pan. Paminėtas ir vaizdo įrašas iš dukros maudynių. Esą tą filmuotą medžiagą vyras siuntė ir kitiems giminaičiams, nors vaizdo įrašas buvo skirtas tik mergaitės mamai.
Po smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo spalio 23 d. Vilius parašė paaiškinimą policijai, kuriame išdėstė visą įvykių seką, įskaitant ir tai, kokiu tikslu 2021 m. mamai buvo nusiųstas besimaudančios dukros vaizdo įrašas.
„Taigi jau 2021 metais žinoma aplinkybė, dabar tampa kaltinimu seksualiniu smurtu. Tačiau vaikų mamai niekuomet nekilo jokių problemų leisti vaikams būti su manimi savaitgaliais, taip pat nebuvo prašoma apriboti ar kažkaip keisti bendravimo tvarką su vaikais. Viskas pasikeitė nuo tada, kai aš pateikiau minėtą priešieškinį civilinėje byloje <...> ir būtent tą dieną, kuomet vykau pas buto nuomininkus, sulaukiau kaltinimų dėl smurto prieš savo vaikus,“ – paaiškinime policijai nurodė Vilius.
Vaikai per savaitę pasikeitė kardinaliai
Po įvykio bute vaikų elgesys ir bendravimas labai pasikeitė, sako Vilius. Vaikai, anot jo, ėmė kalbėti mamos žodžiais ir sakyti, kad jie tėčio bijo, neva jis piktas ir panašiai.
„Mano ryšys su vaikais visada buvo geras. Vaikai visada laukdavo, kada aš grįšiu. Mergaitė klausdavo, tėti, ar mes galime pusę laiko gyventi su mama, pusę su tavimi? Aišku, aš to norėjau, bet kai priteisė tokius didelius alimentus, susikroviau lagaminus ir išskridau į užsienį dirbti“, – sako Vilius.
Pirmieji įtarimai dėl pasikeitusio vaikų elgesio kilo iškart po smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo. Praėjus savaitei po šeimyninės dramos, spalio 27 d., Vilius parašė sūnui žinute: „Po baseino paskambink man.“ Iš sūnaus vyras gavo atsakymą: „Tėti, aš dabar tavęs bijau ir nenoriu su tavim bendrauti.“
Po kurio laiko Vilius paskambino savo vaikams, o jie abu tarsi susitarę pakartojo: tėti, mes nenorim su tavimi būti, mes tavęs bijom.
„Aš tokių žodžių iš savo vaikų nebuvau gyvenime girdėjęs. <...> Vaikai per savaitę pasikeitė kardinaliai. <...> Jie manęs smurtaujančio gyvenime nėra matę. Taip, aš griežtas tėvas. Jeigu vaikai negražiai elgiasi, susipykstame, bet paskui ramiai išsiaiškiname situaciją, kodėl taip atsitiko. Nebūdavo taip, kad nueitume miegoti susipykę“, – priduria Vilius.
Nebegali susisiekti su vaikais
Nuo paskutinio pokalbio su vaikais vyras daugiau žinių iš savo atžalų negavo. Bandė skambinti, rašyti žinutes, tačiau vaikai ryšio priemonėmis nepasiekiami.
Vilius įsitikinęs – visa ši drama su buvusia žmona vyksta dėl turto, t. y. per pusę valdomo buto.
„Ji puikiai žino, kad aš niekada negalėčiau savo vaikų nuskriausti. Mano vaikai man yra viskas“, – sako Vilius.
Į naujienų portalą tv3.lt jis kreipėsi norėdamas atkreipti dėmesį į situacijas, kai vienas iš tėvų manipuliuoja vaikais. Taip pat parodyti, kad vaikų motinos ne visuomet yra teisios, nors šis požiūris vis dar vyrauja visuomenėje.
„Ne mes, vyrai, esam blogi. Iš mūsų daromi bankomatai, yra siekis atriboti nuo vaikų, ką sėkmingai mamos daro. Ne visos – yra nuostabių mamų ir tėvų, bet yra ir tėvų be galvos, ir mamų be galvos“, – sako Vilius.
Jis tikina norintis ne atskirti vaikus nuo mamos, o atkurti su atžalomis ryšį ir, išsprendus kitas likusias problemas, toliau ramiai gyventi.
„Vaikai myli mamą. Gink dieve, nenoriu pasakyti, kad mama yra bloga – iki to laiko, kol persikėlė gyventi pas draugą, ji buvo nuostabi mama. <...> O man jo reikalai šimtas metų. Tiesiog pasidalinam, kas kam priklauso ir skirstomės savais keliais“, – apibendrina Vilius.
Situacijos, kai vaikai tampa įrankiu, kartojasi nuolat
Skyrybų advokatas Dainius Židanavičius nuolat susiduria su situacijomis, kai vaikai tampa konfliktuojančių tėvų įrankiu. Nors suaugusieji pirmiausia turėtų paisyti vaiko interesų, dažnai ima naudotis nepilnamečiu kaip priemone nubausti buvusį partnerį.
„Tada mėginama smogti per skaudžiausią vietą – vaikus. Prasideda vaikų nuteikinėjimas, tėčio/mamos nupiešimas vaikų akyse: štai, jis paliko šeimą, nemylėjo mamos/tėčio, todėl greičiausiai ir jūsų nemyli ir gali taip pat palikti. Vaikai yra gąsdinami, bauginami ir tampa psichologinio smurto aukomis tiesiogiai ar netiesiogiai, kartais manipuliuojančiam net nesuprantant“, – teigia D. Židanavičius.
Kitos situacijos susijusios su turto dalybomis. Vienas iš sutuoktinių, siekdamas didesnės arba, jo nuomone, lygios turto dalies, savo buvusį partnerį pradeda spausti per vaikus. Prasideda tariama kova už vaikų gerovę, nors iš tiesų visi kryžiaus keliai vien tam, kad būtų pasiekta taikos sutartis arba vienam iš tėvų palankios sąlygos.
„Kartais vaikai patys nesupranta, kad tėtis ar mama nė nenori gyventi su vaikais, bet jis iš principo deda visas pastangas, teikia įvairias pažymas, mėgina save pateikti kaip itin aktyvų tėtį ar mamą, su kuriuo vaikams bus geriausia gyventi ir panašiai. Kartais už viso to slypi turtinis interesas. Skyrybų bylose tą dalyką matau“, – sako advokatas.
Skyrybų bylų procese mato dideles spragas
Anot D. Židanavičiaus, tokios situacijos dažnos, nes skyrybų bylų procese yra didelių spragų. Viena iš jų – proceso pradžioje skiriamos laikinosios apsaugos priemonės. Užvedus skyrybų bylą, galima prašyti nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą (ji visada nustatoma su vienu iš tėvų), priteisti laikiną išlaikymą ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
Problema ta, kad nustačius laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas neretai ją palieka ir galutiniame sprendime. Neva jau nusistovėjo tam tikra praktika, vaikas įprato gyventi su mama ar tėčiu, su kuriuo gyveno proceso metu, todėl su juo liks ir po skyrybų.
„Taip neturėtų būti. Galutiniu sprendimu teismas ir turėtų nuspręsti. Mano įsitikinimu, nė vienoje skyrybų byloje laikinosios gyvenamosios vietos standartiniu atveju turėtų nelikti. Turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka, kaip su vaiku bendraus kiekvienas iš tėvų.
Tai galėtų būti bendratėvystės modelis, kad skyrybų proceso eigoje kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę pusę laiko leisti su vaiku ir atitinkamai pagal faktą paskirstyti vaiko išlaikymo pareigą. Jeigu vaikas pusę laiko praleis pas kiekvieną iš tėvų, kuris tuo metu ir išlaikys, faktiškai nebereikės papildomai mokėti išlaikymo“, – paaiškina D. Židanavičius.
Tiesa, bendratėvystės modelis nebūtų įmanomas, kai:
- vaikas dar kūdikis;
- vaikas turi specialių poreikių;
- vienas iš tėvų smurtauja prieš vaiką, sutuoktinį ir pan.
Šiais ir kitais atvejais, kai yra pagrindo, kad vienas iš tėvų neužtikrina vaiko interesų, teismas, saugodamas vaiko sveikatą ir jo gerovę, nepilnametį turėtų perkelti į saugią aplinką ir gyvenamąją vietą nustatyti su tuo iš tėvų, kuris tą saugią aplinką užtikrintų.
Tačiau pagal dabartinę tvarką prašyti nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą galima bet kuriais atvejais. Tai didina įtampą tarp tėvų – vienas iš jų savo atžalą vis vien mato rečiau nei kitas, o palikus laikinąją apsaugos priemonę galutiniame teismo sprendime, problemų atsiranda dar daugiau.
„Negali laikinoji apsaugos priemonė nulemti galutinio teismo sprendimo“, – pažymi advokatas.
Išsiskyrėte taikiai? Neatsipalaiduokite per anksti
Dar viena spraga skyrybų procese išryškėja tada, kai santuoka nutraukiama bendru sutikimu. Kuomet šalys turi išspręsti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens, kokio dydžio išlaikymą mokės kita pusė ir kokia bus bendravimo tvarka, ji neretai nėra nustatoma detaliai, todėl lieka daug vietos interpretacijoms.
D. Židanavičiaus teigimu, net ir esant bendram sutarimui, reikėtų kuo konkrečiau viską apibrėžti: su kuriuo iš tėvų vaikas vaikas leis savaitgalius, atostogas, šventes, kas ir kada jį pasiims iš mokyklos, kada grąžins ir t.t.
„Kada yra indikacijų, kad tarp šalių gali būti nesutarimas, yra kur kas geriau nusistatyti konkrečią ir aiškią bendravimo tvarką. Kai ji išsiskiriant bendru sutikimu nebūna nustatyta, tai vėliau tampa pagrindu naujam ginčui. Tuo laikotarpiu, kol neprasideda ginčas ir nenustatoma laikina bendravimo tvarka, prasideda manipuliacijos“, – sako advokatas.
Net jei pora išsiskyrė taikiai, tai nereiškia, kad nekils konfliktų ateityje, mat skyrybos jau yra ginčas.
„Kiekviena pora, kuri ginčo tvarka ateina į teismą, jau yra konfliktiškame santykyje, nes nesugebėjo susitarti, nesugebėjo pozityviai pereiti mediacijos ir sudaryti taikos sutarties“, – papildo D. Židanavičius.
Per greitai pradedami ikiteisminiai tyrimai
Kaip rodo Viliaus istorija, taikiai pasibaigusios skyrybos vėliau gali peraugti į neregėtą konfliktą, kurio dalimi tampa kaltinimai smurtu. Tokios situacijos, anot D. Židanavičiaus, dažnai dirbtinai sukuriamos: vienas iš sutuoktinių, pamatęs, kad gali nesunkiai diskredituoti savo buvusįjį, surenka įrodymus, neretai sutirština kai kurias aplinkybes ir pateikia pareiškimą policijai. Pradedamas ikiteisminis tyrimas.
„Kam to reikia? Neigiamai charakterizuoti sutuoktinį, vaikų akyse jį vaizduoti kaip smurtautoją. Čia pati juodžiausia viso reikalo pusė, kai užvedami ikiteisminiai tyrimai, labai dažnu atveju laužti iš piršto. Vien tam, kad teismui galėtų parodyti – štai, vaikas turi gyventi
su manimi, nes tėvas saugios aplinkos neužtikrina, smurtauja ir pan. <...> Statistiškai, aš tai matau beveik kas trečioje skyrybų byloje“, – sako D. Židanavičius.
Problema ta, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami iš karto, o po kelių mėnesių, paaiškėjus, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, nutraukiami. Pasak advokato, be tokių situacijų būtų mažiau taikant minėtąjį bendratėvystės modelį.
„Kai teismas laikiną gyvenamąją vietą nustatinės išimtiniais atvejais, kai tai bus daroma 10-yje, o ne 90-yje proc. bylų, tada situacija turėtų pasikeisti, nes tokiu tyrimus kelti nevertės“, – priduria D. Židanavičius.
Vaikų nuomonė – ne absoliuti
Viena, kai smurtu prieš vaiką apkaltina buvęs sutuoktinis, tačiau kai pats vaikas pasako, kad su mama ar tėčiu nebenori bendrauti, sunku tuo ir patikėti. Tuomet kyla klausimas, ar tie žodžiai tikrai yra vaiko, ar tai tik buvusio partnerio pykčio projekcija.
Vis dėlto būna atvejų, kai vaiko nuomonė neatitinka jo interesų, kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Pasak D. Židanavičiaus, tai dažnai pasitaiko tose šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų prieš vaiką smurtauja, jo akivaizdoje vartoja alkoholį ir kitaip traumuoja nepilnametį. Tačiau vaikas, bijodamas dar baisesnės smurtaujančio tėvo ar motinos reakcijos, pareiškia, kad nori gyventi būtent su juo (ja).
„Galbūt net pats vaikas to nesupranta, bet jo santykis su smurtaujančiu tėvu yra grįstas baime. Kai teismas tokią aplinkybę pastebi, tada ir atsiranda nepopuliarūs, bet, mano nuomone, teisingi sprendimai.
Tik bėda, kad tai įrodyti kartais labai sudėtinga. Tam reikia ir psichologų, ir ekspertų, kad per tam tikrus giluminius klausimus ir kitus metodus iš vaiko išgautų atsakymus, iš kurių galima daryti išvadą, kad vaikas tiek paveiktas vieno iš tėvų, jog jo nuomonė ar elgesys nulemtas tam tikros manipuliacijos“, – pažymi advokatas.
Štai ką reikia daryti
Padėtis, kurioje atsiduria tokie tėvai kaip Vilius, nepavydėtina: tėvas negali nei matyti, nei susisiekti su savo vaikais, negana to, jam pareikšti įtarimai dėl seksualinio smurto prieš nepilnametį. Ką reikėtų daryti toliau?
Jeigu šeimos byloje jau praeita mediacija, D. Židanavičius pirmiausia siūlo kreiptis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kartu su ieškiniu dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo.
„Nusistatinėti bendravimo tvarką, bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, teikti skundus, pridėti įrodymus apie tai, kad yra skambinama vaikui, bet užblokuotas numeris“, – vardija advokatas.
Jeigu vienas iš tėvų nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Mat motina, neleisdama susitikti su tėvu arba dėdama visas pastangas apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, neatliepia vaiko poreikių, taip pat tėvo teisės ir pareigos dalyvauti vaiko ugdyme, auklėjime ir gyvenime.
„Tokiu atveju yra ir tėvo, ir vaiko teisių pažeidimas. Vaikas turi gauti meilę ir rūpestį iš abiejų tėvų lygia dalimi“, – pažymi D. Židanavičius.
„Paprastai pradėjus tokius procesus netrunka prasidėti ir bendravimas“, – priduria jis.
Vaikai perima tėvų santykių modelius
Visais klausimais, susijusiais su vaikais, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į vaiko, o ne tėvų interesus. Tuo priimdamas sprendimus šeimos bylose vadovaujasi ir teismas.
Deja, daugeliu atvejų vaikų interesas, jų nuomonė ir gerovė nueina net ne į antrą, o į trečią ar penktą vietą. Tėvai, siekdami nubausti vienas kitą ir gauti kuo daugiau naudos sau, visiškai negalvoja, kokias pasekmes skyrybos turės vaikams ir kaip paveiks jų tolimesnį gyvenimą.
„Vaikai iš skyrybų išsineša ne tik suvokimą, kad tai yra šeimos tragedija, bet ir tai, kaip tėvai elgiasi byrant šeimai. Vėliau jie tą standartą perima ir taiko būsimose savo šeimose. Galime įsivaizduoti, kaip jie elgtųsi panašiomis sąlygomis“, – sako D. Židanavičius.
„Kai vaikai sužino apie neištikimybes, dar purvinesnius dalykus, galime pagalvoti, kokį standartą jis atsineš į savo santykius. Galvos, kad normalu turint sutuoktinį susirasti kitą vyrą ar moterį ir panašiai“, – priduria jis.
Todėl pagrindinis advokato patarimas tėvams, kurie skiriasi, – galvoti ne apie tai, kaip pora dalinsis turtą, vykdys įsipareigojimus ar kiek turi gauti neturtinės žalos, o kaip apsaugos vaikus. Atsakingi tėvai, anot advokato, turėtų dėti kiek įmanoma didesnes pastangas, kad vaikai psichologinės žalos nepajaustų arba pajaustų minimaliai.
„Jeigu reikia, konsultuotis su psichologais. Pasitarti, kokia metodika tai turi būti pateikta pagal jų amžių, nes viena yra apie skyrybas pasakyti paaugliui, kita – 5 metų vaikui. Tokiu būdu vaikas išvengs traumų ir neatsineš į savo būsimus santykius scenarijų, kuriuos jis pats yra patyręs savo gležnais pečiais, matydamas skyrybas savo šeimoje“, – pažymi D. Židanavičius.
Vaikui reikalingi abu tėvai
Dirbdama su skyrybas išgyvenančiomis šeimomis, psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė dažnai pastebėdavo, kad tėvai savo vaikų nelaiko prioritetu. Siekdami savanaudiškų tikslų, jie įtrauka vaikus į nesibaigiantį konfliktą, negalvodami, kad vaikui, ypač mažamečiui, reikalingi abu tėvai.
„Apskritai vaiko savivaizda ir savivertė remiasi į du žmones – mamą ir tėtį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas būna labiau prisirišęs prie mamos, bet vaikui augant, maždaug nuo šešerių metų (ypač berniukams) tėtis tampa autoritetas“, – sako G. Gutautė-Klimienė.
Paradoksalu, bet įsiplieskus konfliktui tarp tėvų vaikas, kartais net pats to nesuvokdamas, linkęs pasirinkti vieną iš jų. Taip jis bando nepakliūtį į dar didesnį nesutarimų sūkurį.
„Jeigu yra įtampa tarp tėvų, vaikas linkęs vieno iš jų atsisakyti ir palaikyti vieną pusę, negu būti įtampos centre. Kartais vaikas net pats to nesuvokia, bet dažna situacija, kad vaikai pasirenka vieną iš tėvų – tą, kuris turi daugiau įtakos vaikui. Nebūtinai tai reiškia, kad kažkas nuteikinėja, tiesiog vaikui taip yra saugiau“, – paaiškina psichologė.
Skirtingais gyvenimo etapais vaiko santykis su tėvais kinta, todėl ir vaiko pozicija tėvų konflikto metu dažnai priklauso nuo jo amžiaus. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau tikėtina, kad jis pasirinks būti su vienu iš tėvų. Paauglių prieraišumas yra kitoks – jie jau atsiskiria nuo tėvų, todėl gali arba sąmoningai pasirinkti vieną pusę, arba išlaikyti neutralumą, arba atstumti abu tėvus.
Svarbiausia užduotis – kalbėtis ne su vaiku, o su sutuoktiniu
Kita vertus, tėvų elgesys daro didelę įtaką vaiko pasirinkimams. Mama arba tėvas gali nepasakyti tiesiogiai, bet iš intonacijos, komentarų ir replikų apie buvusį sutuoktinį vaikas susidarys nuomonę, kad su vienu iš tėvų yra nesaugu.
„Visa tai apskritai yra ne apie vaikus, o apie žmogaus gebėjimą normalizuoti santykius su buvusia žmona/vyru. Jų niekada nenormalizuosi eidamas per teismus ar kitas institucijas. Tuomet kiekvienas galanda ginklus ir didina problemą. Svarbu susėsti prie bendro stalo, kalbėtis ir gilintis, kas vyksta, dėl ko kažkas nelaimingas ir kad vaikams nėra gerai‘, – primena G. Gutautė-Klimienė.
Matydamas, kaip tėvai elgiasi, bendrauja ir sprendžia konfliktus, vaikas perima jų santykių modelius ir vėliau pats juos naudoja.
„Kai nesutarimai tarp tėvų tęsiasi visą vaiko vaikystę, jo sąmonėje formuojasi, kad konfliktai būna neišsprendžiami, atsiranda bejėgystės jausmas ir t. t.“, – priduria psichologė.
Todėl, anot specialistės, vienintelis kelias – kalbėtis abiems tėvams: stengtis vienas kitą išgirsti, ieškoti susitarimo.
„Normalizavus santykį tarp mamos ir tėčio, jeigu atsiras pasitikėjimo ir pasidalinimo, aišku, kad vaikai kitaip reaguos“, – sako G. Gutautė-Klimienė.
Jei patiems susikalbėti nepavyksta, reikėtų ieškoti tarpininkų: eiti pas psichologus, išbandyti mediaciją. Teismas, pasak G. Gutautė-Klimienė, neturėtų būti tarpininkas: „Teismas skatina kovą. Vaikams tai yra labai kenksminga.“
Kenčia vaikai ar jūs apie juos galvojate ar jums tik įrankis, kad vienas kitam įkastumėte.
Teisiasi vaikus kaip kokie durneliai.
Vaikui tėvai abu yra vienodi netasykit tų vaikų išmokit bendrauti ir gyventi dėl jų.
Kokie priešai bebūtumėte dėl vaiko raskite bendrų sprendimų, kad jie nenukentėtų.
Žemiau plintuso tokios poros kurie vienas kitą drabsto purvais ir vaikus dar į tai įtraukia.
