Visgi, po kelių savaičių moteris pradėjo nerimauti, nes jos sūnūs buvo dislokuoti vietovėje, kuri yra visai netoli sienos su Ukraina. Būtent vasario 24 dieną, kuomet Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Marina prarado ryšį su abiem savo sūnumis.
„Laikas tarsi sustojo. Negalėjau valgyti, negalėjau užmigti, – pasakojo ji. – Susirašiau su kitomis to padalinio šauktinių mamomis, kurios taip pat pranešė, kad prarado ryšį su savo vaikais“.
Dingo kaip į vandenį
Marina pasakoja, kad Kremlius buvo pažadėjęs, kad nei vienas Rusijos šauktinis nebus siunčiamas į Ukrainą. Tačiau, kur dingo Marinos sūnūs?
„Sėdau į mašiną ir pradėjau jų ieškoti. Telefonu vienas iš vadų tvirtino, kad laukuose vyksta karinės pratybos. Pasakiau: „Apvažiavau visus šalia esančius laukus, kuriuose jos turėjo vykti. Nieko nėra, todėl prašau man nemeluoti.“ Jis tik padėjo ragelį.
Kartą iš nevilties pabandžiau įvažiuoti į Ukrainą. Žinoma, manęs neįleido. Visur buvo patikros punktai. Tuomet pradėjo atvykti nukentėjusieji. Neprisimenu, kas tiksliai man paskambino, tačiau pranešė, kad tarp jų yra ir žuvusiųjų, ir sužeistų. Nieko nelaukusi nuskubėjau į karo ligoninę“, – pasakoja moteris.
Deja, tačiau Marinos sūnų ten nebuvo. Visgi, moteris liko šokiruota po to, ką ten jai teko pamatyti:
„Karo ligoninėje neužteko nei vaistų, nei tvarsčių. Vietiniai gyventojai turėjo viskuo juos aprūpinti. Kareiviai buvo sušalę ir alkani. Vietiniai žmonės savanoriškai nešė jiems maisto ir gėrimų.“
Galiausiai, vienas iš Marinos sūnų padalinio vadų pripažino, kad jos vaikai yra Ukrainoje.
„Man buvo pranešta siaubinga naujiena, kuri skambėjo taip: „Jūsų vaikai pasirašė karines sutartis, kad taptų profesionaliais kariais. Šiuo metu jie dalyvauja specialioje karinėje operacijoje Ukrainoje. Jie grįš kaip didvyriai“. Apie ką, po velnių, jie kalba? Mano vaikai neplanavo pasirašyti jokios sutarties“, – sako Marina.
Pasak jos, armijoje jie buvo išbuvę vos tris mėnesius, o ginklą rankose laikė tik kartą, kuomet lankėsi šaudykloje, o didžiąją laiko dalį kariuomenėje jie kasdavo sniegą:
„Kreipiausi į generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti šį atvejį. Pasakiau jiems, kad mano sūnūs niekaip negalėjo pasirašyti karinių sutarčių. Buvau tuo tikra. Jiems rašė ir kitos mamos. Visos pažinojo savo vaikus.“
Marina pasakojo, kad Rusija remiasi šaukimu, kad padidintų karių skaičių ginkluotose pajėgose. Karinė tarnyba šalyje trunka 12 mėnesių ir, išskyrus kai kurias išimtis, yra privaloma 18–27 metų Rusijos vyrams.
Pripažino apie neteisėtus veiksmus
Kovo 5 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad „operacijoje Ukrainoje dalyvauja tik profesionalūs kariai, karininkai. Ten nėra nė vieno šauktinio ir Rusija neplanuoja, nesiruošia jų panaudoti“.
Tačiau, vos po keturių dienų Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą pripažino, kad tarp Rusijos puolime Ukrainoje dalyvaujančių kariškių buvo šauktinių. Ministerija tvirtino, kad „beveik visi tokie kariai dabar yra grąžinti į Rusiją“. Kremliaus atstovas sakė, kad prezidentas įsakė karinei prokuratūrai ištirti, kaip Ukrainoje atsirado šauktinių.
Oficialus Marinos skundas buvo patenkintas. Rusijos valdžia patvirtino, kad jos sūnūs karinių sutarčių nepasirašė. Abu sūnūs buvo grąžinti į Rusiją
„Jie leido man atvykti ir parsivežti savo jaunesnįjį sūnų namo“, – sako Marina. „Važiuodama jo atsiimti skambinau ir paklausiau, ar jam ko nors reikia. Jis atsakė: „Mama, man nieko nereikia, tik tavęs.“
Kai jį pamačiau, jis atrodė visiškai netvarkingas. Vaikinai, kurie grįžo iš ten, buvo ploni, purvini ir išsekę, o jų drabužiai buvo suplyšę. Mano sūnus pasakė: „Geriau, kad nežinotum, kas ten atsitiko.“ Man buvo nebesvarbu, nes svarbiausia, kad jis grįžo gyvas.“
Marina ypač supyko dėl to, kas nutiko, rašoma bbc.com.
„Jie melavo man tiesiai į veidą“, – pasakė ji. „Iš pradžių melavo, kad mano sūnų išvis nėra Ukrainoje. Tada melavo, kad pasirašė karines sutartis. Pareigūnai melavo, seržantai melavo. Vėliau kažkas man pasakė, kad jiems neleidžiama sakyti tiesos. Neįtikėtina. Jiems buvo leista pažeisti įstatymą ir siųsti mano sūnus į Ukrainą, bet jiems nebuvo leista pasakyti motinai, kur yra jos vaikai.“
