Kylanti Žemės atmosferos temperatūra ir to padariniais laikomos stichinės nelaimės vis dažniau priverčia aukščiausius valstybių pareigūnus diskutuoti apie taršos mažinimą. Tačiau noras tapti energetiškai nepriklausomomis ES valstybes kviečia apsvarstyti skalūnų dujų gavybos klausimą. Kol kas daugelis ES narių skalūnų dar tik žvalgosi, todėl patirties semtis galima tik iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kur skalūninių dujų gavyba buvo pradėta anksčiau. Tačiau ES valstybėse žmonės gyvena tankiau nei JAV, o dujų gavybai reikia didelės erdvės, todėl eksploatacijos projektų sėkmė nėra garantuota, net jei dujų būtų aptikta. Padėtį sunkina tai, kad kol kas dar nėra aišku, kokie yra ES valstybių skalūninių dujų rezervai.
Skirtingos energetikos strategijos
ES narių aplinkos ministrų požiūris į skalūninių dujų gavybą skiriasi. Prancūzija renkasi atominę energetiką ir skalūnų žvalgytis neketina, o Danijoje įrengti keli moksliniai gręžiniai. Žvalgybai neprieštarauja ir Lenkija, tačiau šalyje didelių skalūnų išteklių dar neaptikta.
Neformaliame ES šalių aplinkos ministrų susitikime paaiškėjo, kad išsiskiria ir narių nuomonės dėl bendrų visoms ES narėms taisyklių dėl skalūninių dujų išgavimo. Vienos pasisako už bendrų taisyklių sukūrimą, kitos jas laiko nereikalingomis ir siūlo kiekvienai šaliai šį klausimą spręsti atskirai.
– Pirmininkaudama Lietuva atsižvelgia į visų valstybių nuomones, tačiau palaiko poziciją, jog paskutinis žodis priklauso savo išteklius eksploatuoti ketinančiai valstybei, – teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Kaip skalūnų gavybą reikėtų reglamentuoti, Europos Komisija turėtų nuspręsti iki Lietuvos vadovavimo ES Tarybai pabaigos, tai yra iki 2014 metų.
Derinami valstybės, verslo ir gyventojų interesai
Visų susitikime dalyvavusių šalių atstovai sutarė dėl vieno: svarbiausia užtikrinti ekologinį saugumą. Pasak ES aplinkos komisaro Janezo Potočniko, dabar vyksta skalūninių dujų gavybos rizikos vertinimas ir daugiausia dėmesio skiriama gyventojams svarbiausiai temai – maksimaliai aplinkos apsaugai nuo taršos. Dėl technologijos saugumo užtikrintas nėra ir pats ES aplinkos komisaras, o Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas hidraulinį uolienų ardymą laiko labai pavojingu, mat net pusė gręžiant naudojamų chemikalų lieka žemės gelmėse.
Siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, Lietuvoje pildomos įstatymų spragos – Geologijos tarnyboje įsteigta dujų ir naftos gavybos priežiūros institucija. Dujų bei naftos gavyba būtų naudinga ir šalia gavybos vietų įsikūrusioms bendruomenėms, mat numatoma, kad joms atitektų 10% nuo kompanijų už išgaunamas dujas ir naftą mokamų mokesčių. Tiesa, šių mokesčių dydis dar kol kas nėra nustatytas.
– Iki rugsėjo pirmosios bus surinkta apmokestinimo medžiaga ir bus galutinai nutarta, kaip reikėtų apmokestinti dujų ir naftos gavybą tam, kad verslas gyvuotų, o valstybė gautų maksimalią naudą, – sakė V.Mazuronis.
Žygaičių bendruomenės pirmininkas manė, kad žemė ir vanduo nėra prekės, tai – neįkainojamos vertybės, todėl 10% kompanijų bendruomenėms mokamų mokesčių gamtai padarytos žalos neatlygintų. Jo nuomone, Geologijos tarnyboje įkurta priežiūros institucija atsirado vien „dėl akių“ ir ji negali užtikrinti švarios gavybos.
„Kova, kurios negalima nekovoti“
Prieš kompanijos „Chevron“ veiklą Lietuvoje griežtai nusiteikę aktyvistai nesėdi rankų sudėję: liepos 16 d. BNS agentūroje susitiko Žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys, Vilkyčių bendruomenės narys Darius Vilius, Žygaičių bendruomenės pirmininkas J.Nairanauskas. Kalbėta buvo apie klaidingą kompanijos „Chevron“ pareiškimą, kad skalūninių dujų žvalgybos teritorija nepriklauso Žygaičių kraštui bei apie J.Nairanausko šeimai mestus kaltinimus, esą ją papirkinėja dujotiekį tiesianti kompanija.
– Iš tiesų kompensaciją gavo visi sklypų, per kuriuos tiesiamas dujotiekis, savininkai, – sakė J.Nairanauskas.
Žygaičių bendruomenės pirmininkas retoriškai klausė, ar tikslinga ir verta niokoti savo kraštą dėl politinio žaidimo: juk Lietuvoje susikerta dviejų energetikos milžinių iš Rytų ir Vakarų interesai. Jis sakė, kad tai yra kova, kurios negalima nekovoti, ir rankų nuleisti neketina.
Pasipriešinimą skalūnų dujų gavybai Lietuvoje išreiškė ir Virginijus Kulikauskas. Anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Tauragės skyriui vadovavęs, o dabar advokatu dirbantis V.Kulikauskas leidimą „Chevron“ veikti Lietuvoje lygino su savos motinos nužudymu ir jos kūno sudeginimu siekiant pašildyti savo būstą. Leidimą ketinančius suteikti politikus jis vadino visiškais bepročiais ir svarstė, kokia suma jie buvo papirkti. Panašus požiūris vyravo visoje prieš skalūnų dujų žvalgymą bei gavybą nusiteikusiųjų stovykloje per liepos 17 d. vykusį Žemaitijos regiono suvažiavimą Kvėdarnoje.
„Chevron“ privalės tartis
Šiandien, liepos 19-ąją, susitinka Aplinkos ministerijos komisija, kuri, aplinkos ministro nuomone, kompaniją „Chevron“ turėtų pripažinti konkurso eksploatuoti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje, nugalėtoja. Jei Vyriausybė komisijos sprendimui pritars, bus pasirašyta sutartis dujų žvalgybai ir gavybai.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kompanija „Chevron“ turės tartis su Žygaičių gyventojų bendruomene, prie derybų stalo abi puses jis žada pakviesti rugpjūčio pabaigoje.
