Keturiasdešimties metų Kelmės rajono Kukečių kaimo gyventojas Arūnas Kančelkis mirė nuo išeminės širdies ligos. Tik ligą diagnozavo ne gydytojai, o teismo medicinos ekspertai.
Pora valandų prieš mirtį ligoniui kviesta greitoji medicinos pagalba. Slaugytoja nusprendė, jog nėra reikalo vežti į ligoninę. Jos sprendimas buvo lemtingas.
Nualpo tarpduryje
Netikėtos ką tik keturiasdešimties metų sulaukusio sūnaus ir sūnėno mirties priblokšti artimieji kreipėsi į redakciją.
Kartu su mirusiuoju gyvenusi jo mama, pusseserė ir teta redakcijai pasakojo, jog balandžio 16 – osios vakarą, likus pusvalandžiui iki vidurnakčio, Arūnas susmuko namų tarpduryje.
Vyras blogai jautėsi visą dieną. Skaudėjo galvą, pykino. Nualpo, kai atsikėlė iš lovos atsigerti vandens.
Artimieji vyrą paguldė į lovą ir nedelsdami kvietė greitąją pagalbą.
Greitoji atvažiavo po penkiolikos minučių.
„Felčerė pamatavo kraujo spaudimą. Sakė, jog didelis, – tvirtino mirusiojo mama ir kiti artimieji. – Paklausė, ar davėm kokių vaistų. Buvome davę tabletę nuo aukšto kraujospūdžio. Tačiau jis išvėmė. Tą dieną Arūnas tik truputį valgė, gėrė skysčių, tačiau pavalgius tuoj imdavo pykinti.“
Nevežė į ligoninę
Medikė, pasak artimųjų, paspaudė ligoniui pilvą, šonus, pažiūrėjo akių vyzdžius. Sakė, kad žmonės panašiai jaučiasi po ilgų išgėrimų.
Ligonis aiškinęs, jog gėrė prieš kelias dienas. Tačiau pastarosiomis dienomis negirtavo.
„Mes jau buvome apsirengę, pasiruošę lydėti į ligoninę, bet felčerė pasakė, jog nėra vietų, – pasakojo artimieji. – Nesą ir reikalo vežti į ligoninę. Vyzdžiai – gražūs, pilvas – minkštas. Ji suleisianti vaistus nuo kraujo spaudimo, galvos skausmo ir pykinimo, raminamųjų, kad pamiegotų. Suleido tris ampules. Patarusi, jeigu būtų blogiau ar prasidėtų traukuliai, vėl skambinti, išvažiavo.“
Antrąkart pagalbos nebesulaukė
Ligoniui nepavyko užmigti. Po kurio laiko pasijuto šiek tiek geriau. Apie pirmą nakties paprašė gerti. Bet netrukus prasidėjo traukuliai, kaip ir prognozavo greitosios medikė.
Šeima vėl kvietė gretąją pagalbą. Skambino net du kartus, nes atrodė, jog pagalba važiuoja visą amžinybę. Kelios minutės po pusės dviejų pagalba atvažiavo. Slaugytoja patikrino ligonio pulsą. Jis buvo miręs.
Pareiškusi užuojautą ir pakvietusi policiją, medikė išvažiavo.
Nebaigė skaityti knygos
Kovo trisdešimtąją Arūnui Kančelkiui sukako keturiasdešimt metų.
„Jis nebuvo blaivininkas, bet nebuvo ir degradantas, – pasakojo į redakciją užsukusi Mažeikiuose gyvenanti mirusiojo teta Nijolė Kančelkienė. – Seniūnijoje dirbo viešuosius darbus. Skaitė knygas. Gimtadienio proga iš Norvegijos grįžęs pusbrolis jam padovanojo 50 litų. Nusipirko knygą „Svečias iš Magadano“. Tik įpusėjo skaityti. Liko nebaigta.“
Artimiesiems nesuprantama, kodėl greitosios pagalbos medikė blogai besijaučiančio Arūno nevežė į ligoninę, rizikuodama jauno žmogaus gyvybe.
Velionio artimieji nori paviešinti šį faktą, kad skaudi jų šeimos nelaimė taptų pamoka ir kitiems su panašia problema susidursiantiems žmonėms. „Reikia nenusileisti ir griežtai reikalauti, kad susirgusį vežtų į ligoninę, arba nedelsiant vežti patiems. Nes tik ligoninėje galima atlikti tyrimus ir tiksliau diagnozuoti ligą.“
Slaugytoja nemato kaltės
Tą vakarą ir naktį į Kančelkių namus važiavo greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugytoja Aldona Lekavičienė.
Redakcijai ji tvirtino, jog tinkamai atlikusi savo pareigą. Ligoniui pamatavusi kraujospūdį. Jis buvęs – normalus. Vyzdžiai – gražūs. Širdies ritmas nebuvo sutrikęs. Ligonis nesiskundęs pilvo ar krūtinės skausmais. Jis buvęs sąmoningas, todėl nusprendusi, kad būklė – stabili.
Aldona Lekavičienė tvirtino suleidusi tris ampules: nuo pykinimo, nuo skausmo ir raminančiųjų, kad ligonis pamiegotų.
„Galbūt išsivystė ūmus širdies nepakankamumas?“ – svarstė. Paklausta, ar vaistai negalėjo prisidėti prie ūmaus nepakankamumo, medikė tvirtino, jog tai patys nekalčiausi vaistai ir pernelyg mažos dozės, kad pakenktų.
Vietos visada atsiranda
Slaugytoja neigė sakiusi, jog ligoninėje nėra vietų. Tačiau keturi ligonio apžiūrą stebėję namiškiai tvirtina kitaip.
Greitosios pagalbos skyrius priklauso Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centrui.
Redakcija apie skundą informavo šio centro direktorių Viktorą Iljinskį. Jis sakė tuo metu atostogavęs, todėl nenorėjo nieko komentuoti. Tik tvirtino, jog slaugytojos negali sakyti, jog ligoninėje nėra vietų.
Direktorius tvirtino neabejojąs darbuotojų kompetencija. Visos dirba per dvidešimt metų.
Apie vietas ligoninėje ir apie tai, ar greitosios pagalbos skyriaus slaugytojos turi tokią informaciją, redakcija pasiteiravo Kelmės ligoninės direktoriaus Rimtauto Kavaliausko.
Direktorius patvirtino, jog trisdešimties vietų Vidaus ligų skyrius kartais būna užpildytas. Greitosios pagalbos skyriaus slaugytojos situaciją žino. Tačiau neturi teisės į ligoninę nevežti ligonio vien dėl to, kad nėra vietų.
„Tokią teisę turėtų tik tuo atveju, jeigu būtume išleidę kokį įsakymą, jog visi skyriai pilni ir oficialiai paskelbę, jog negalima vežti ligonių, – sakė R.Kavaliauskas. – Ne slaugytojoms spręsti, ar ligonį reikia guldyti į ligoninę. Galiausiai, pirmiausia veža į Priėmimo skyrių. Čia tyrimus atlikęs specialistas nuspręs, ką daryti toliau. Išeitį visada randame. Paguldome į Chirurgijos ar kitą skyrių, kur yra laisvų vietų. Teikiame stebėjimo paslaugą. Yra keturios lovos, kur ligonis, gydytojų stebimas gali pabūti nuo trijų iki 24 valandų.“
Praleistas šansas išgelbėti gyvybę
Kiti, nenorėję skelbti pavardžių, medikai sako, jog šiuo atveju ir kolegos turėtų jausti apmaudą dėl praleisto šanso išgelbėti žmogaus gyvybę.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog Arūnas Kančelkis mirė dėl išeminės širdies ligos.
Ši liga nebūtinai pasireiškia skausmu krūtinės srityje. Jos simptomai gali būti ir stiprus galvos skausmas bei pykinimas ar vėmimas.
Jeigu slaugytoja nebūtų beatodairiškai pasitikėjusi savo kompetencija ir pamąsčiusi apie galimus netipiškus ligos požymius, keturiasdešimtmetis vyras šiandien, tikriausiai, būtų gyvas.
Reikėjo labai nedaug – tik nuvežti į ligoninę. Čia atlikus tyrimus ir laiku suteikus kardiologo pagalbą, žmogus galėjo išgyventi.
Regina MUSNECKIENĖ