Per „Drąsos kelio“ narių ir rėmėjų susitikimą dvasininkas Jonas Varkala, kuris sulaukė nemažai bažnytinės valdžios priekaištų dėl aktyvios pozicijos pedofilijos skandalo metu ir dalyvavimo politikoje bei buvo suspenduotas, teigė, kad jo tikslai Seime – siekti tiesos.
Politika kaip bendro žmonių visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla, persipina ir su kitomis svarbiomis sritimis – ekonomika, socialiniais santykiais, švietimu ir t.t. Tačiau kyla klausimas, koks yra politikos santykis su bažnyčia ir dvasiniu gyvenimu, bei kiek suderinamas vieno asmens dvasininko pašaukimas su politiko profesija.
„Mano tikslas – siekti tiesos, tam ėjau į seminariją ir į tuos judėjimus, nes manau, kad žmogui prasmės reikia daugiau negu duonos, aš randu čia tą prasmę“, – atviravo J. Varkala žurnalistams.
Pasak jo, Lietuvai reikia tiesos, kuri virstų ne šiaip sau dokumentu, bet tikrai būtų tiesa, o šiuo metu teisė nuo tiesos skiriasi ir tai yra blogai.
J. Varkalos nuomone, kunigystė su politika suderinama. „Nes, matot, vienybėje su Dievu, gyvendamas tiesoje, aš būsiu su Dievu komunijoje, o jei komunija tampa ritualu – tai man ji netikra. Jeigu žmogus nėra komunijoje, kur yra kančia, kur yra neteisybė, ten nekovoja, <...> tai jis jo (Dievo – aut.past.) gyvenime nepažino.“
Dvasininkas teigė, kad papasakojęs savo istorijas daugybei žmonių pamatė, koks baisus kraštas, kuriame jis gyvena. „Visi krikščionys turi suprasti, kad krikščionybė – ne tekstas, ne ritualas, bet kelias, gyvenimo būdas. Jei atsiverti Evangeliją – tai krikščionybė yra gyvenimo būdas. Bet kur ta krikščionybė nuėjo? Apskritai, už viską, kas šiame pasaulyje nutiko, atsakomybė krenta krikščionims“, – negailėjo kritikos J. Varkala.
S. Tamkevičius: bažnyčios teisė draudžia dvasininkui pasirinkti politiko kelią
Tačiau kitokios nuomonės apie politikos ir kunigystės suderinamumą laikosi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis atsakė į portalo Balsas.lt klausimus ir pakomentavo J. Varkalos sprendimą pasukti politikos keliu.
S. Tamkevičius (ELTA nuotr.)
Kaip galime apibrėžti bažnyčios ir politikos santykį? Ar šios sritys yra susijusios?
– Politikos sritis yra menas tvarkyti žemiškuosius žmonių reikalus, o bažnyčios – rūpintis amžinaisiais. Tačiau kai kur Bažnyčios ir politikos veikla gali persipinti. Pavyzdžiui, bažnyčia gali padėti, kad politika būtų morali ir kad ji tarnautų visiems žmonėms, o ne tik išrinktiesiems.
Kur turėtų būti nubrėžta riba tarp politikos ir bažnyčios? Ar šios sritys suderinamos?
– Neseniai gyvenome sovietinėje tikrovėje, kur bažnyčia buvo stengiamasi eliminuoti iš viešojo gyvenimo. Bažnyčiai buvo paliktos tik kulto apeigos ir buvo draudžiama net karitatyvinė veikla. Toks reiškinys dažnai sutinkamas diktatūriniuose rėžimuose, bandančiuose visiškai pavergti žmogų.
Gal reikėtų kalbėti ne apie bažnyčios ir politikos suderinamumą, bet apie bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą visuomenės labui. Toks bendradarbiavimas yra galimas ir dažnai naudingas, tik reikia abiems šalims išlaikyti savo ribas. Dėl šios priežasties tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos yra pasirašytos trys bendradarbiavimo sutartys.
Gal galėtumėte apibrėžti bažnyčios vaidmenį ir įtaką šiuolaikinių lietuvių gyvenimui.
– Bažnyčia turi labai aiškų savo veiklos barą – tai evangelizacija ir sielovada. Bažnyčia skelbia Kristaus Evangeliją ir rūpinasi savo narių religiniu gyvenimu. Tačiau daugelis Lietuvos gyventojų yra bažnyčios nariai (paskutiniais RAIT tyrimo duomenimis 69 procentai lietuvių laiko save religingais), todėl Bažnyčios įtaka daugeliui yra reikšminga. Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus religingumo laipsnio.
Kaip vertinate Jono Varkalos sprendimą pasukti politikos keliu?
– Bažnyčios teisė draudžia dvasininkui pasirinkti politiko kelią. Tik labai svarbiais atvejais vyskupas gali leisti kunigui imtis politiko darbo. Todėl mano vertinimas yra vienareikšmis ir neigiamas.
Kunigas, neklausydamas vyskupo ir laužydamas savo kunigiškus įsipareigojimus, vargu ar gali tikėtis Dievo palaimos jam darbuojantis politinėje sferoje, kur jis net neturi reikiamo pasiruošimo. Visų pirma, kunigui reikia gerai atlikti savo pareigas ir ugdyti, skatinti pasauliečius, kad jie taptų gerais ir sąžiningais politikais. Kunigo įsiliejimas į politinį gyvenimą visuomet bus nuostolingas bažnyčiai ir sunku tikėtis, kad pasitarnaus visuomenei.
J. Varkala yra pasakęs, kad komunija su Dievu, tapusi ritualu, yra netikra. Kaip vertinate šį pasisakymą?
– Tikriausiai kunigas norėjo pasakyti, kad per maža melstis, t.y. bendrauti su Dievu, bet reikia daryti ir gerus darbus. Šio pasakymo esmė yra visiškai teisinga, tačiau gero darymas yra plati sąvoka, todėl kiekvienas kunigas turi žinoti, kur yra jo, kaip dvasininko gerų darbų sritis, o ką reikia palikti pasauliečiams.
