Radviliškio rajone iš į registrą įrašytų 40 dvaro sodybų šiandien likę tik pusė. Pasak paveldo ekspertų, dėl valdininkų aplaidumo vieno unikaliausių rajono pastatų – Šiaulėnų dvaro sodybos – per kelerius metus taip pat gali nelikti, skelbia „Panorama“.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šiaulėnų dvaras, kaip ir miestelis, paminėtas prieš pusę tūkstančio metų.
Dvaras unikalus dėl mūrinės oranžerijos, sujungtos su mediniu ponų namu. Bet atstatytas po gaisro prieš 200 metų pastatas šiandien nyksta. Apsauga jam nepaskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą ir įrašytas kartu su kitomis 40 dvaro sodybų, iš kurių šiandien Radviliškio rajone liko tik pusė.
„Tai buvo savivaldybės tarybos sprendimas sutrumpinti tą sąrašą“, – sako Irma Krinickaitė, Radviliškio savivaldybės Paveldosaugos tarnybos vedėja.
Radviliškio valdžia delsė įkurti ir paveldosaugos tarnybą, numatytą pagal prieš trejus metus priimtą įstatymą. Ji savivaldybėje atsirado tik prieš porą savaičių. Kita, paminklų vertinimo taryba, nustatanti jų vertę, iš viso dar nepradėjo dirbti. Pasak Radviliškio mero, iš sąrašo išbraukti dvarai, kurių savininkai nežinomi.
„Klausimas dėl Šiaulėnų dvaro iškilo tas, kas yra savininkas, nes jis, kiek suprantu, nėra vietinis“, – aiškina Radviliškio meras Antanas Čepononis.
Šiaulėnų seniūnas antrina – dvaru pasirūpinti būtų galima, jei jis būtų valstybės, o ne privačiose rankose.
„Sakykim, Europos Sąjungos fondai: reiktų rašyti projektus, reiktų užsiimti, bet jis turėtų priklausyti valstybei“, – „Panoramai“ teigia Šiaulėnų seniūnas Vitas Pranas Tutkus.
Norint istorinį pastatą išsaugoti, savininko ieškoti nė nebereikia – to vietos valdininkai nežinojo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta, kad Kultūros paveldo departamentas ar jo padalinys prieš registruodamas statinį savininkų leidimo gauti neturi.
Panoramai pavyko rasti ir Šiaulėnų dvaro savininko įgaliotą asmenį. Jo teigimu, dvarui tvarkyti pinigų nėra, tad parduotų, tačiau pastato dalininkas dingęs, jam priklausanti dalis areštuota už skolas. Į teismą kreiptis nesugalvojęs.
„Dauguma savininkų nežino – yra kompensavimo mechanizmas, visus metus renkamos paraiškos“, – primena Albinas Kuncevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius.
Jis teigė, kad valstybė dalį lėšų paveldo objektams restauruoti įsipareigojusi grąžinti.
LTV naujienų tarnyba nuolat praneša apie nykstantį Lietuvos dvaro paveldą: panašaus likimo yra Zubovų rūmai, Beržėnų paminklas, H. Šojaus dvaras, apie nykstančias architektūros paveldo vertybes vis pranešama iš Klaipėdos.
