Ginklavimosi varžybų metu pasaulio galingieji nesibodėjo demonstruoti ir savo viršenybės civilinėje aviacijoje. Taip gimė viršgarsinio keleivinio lainerio idėja, rašoma gazeta.ru.
Patys aktyviausi darbai šia linkme vyko JAV, SSRS, o taip pat Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pastarosios šalys aktyviausiai prisidėjo prie keleivinio viršgarsinio lainerio koncepcijos kūrimo – tokio tipo lėktuvų projektai pasirodė jau 1956-aisiais, o vėliau šalys nusprendė apjungti savo pastangas. Būsimas projektas įgavo „Concorde“ pavadinimą, kas iš prancūzų kalbos verčiant reikštų „darna“ arba „santarvė“.
SSRS taip pat skubėjo pademonstruoti savo technines galimybes: pirmasis viršgarsinis sovietų lėktuvas „Tu-144“ pakilo į dangų 1968-ųjų gruodžio 31. „Concorde“ buvo aplenktas trimis mėnesiais. Sovietų kūrinys sėkmės nesulaukė – lėktuvai „Aeroflot“ ištarnavo mažiau nei penkerius metus, aptarnavo daugiausiai vidinius skrydžius. Viso „Tu-144“ po „Aeroflot“ emblema atliko 102 skrydžius. Vėliau vieną iš lėktuvų įsigijo NASA, kur tiriamaisiais tikslais atliko skrydžius iki pat 1999 metų.
Savo pirmąjį skrydį „Concorde“ atliko 1969-ųjų kovo 2-ąją. O jau tų pačių metų gegužę lėktuvas buvo pristatytas masėms lėktuvų parodoje Le Buržė.
Praėjus ketveriems metams Le Burže tapo ne itin palankia vieta viršgarsiniams lėktuvams. 1973-iaisiais birželio 3-ąją parodos metu įvyko pirmoji istorijoje viršgarsinio lėktuvo katastrofa. Ir juo tapo „Tu-144“. Nuo tol sovietų gamintojus persekiojo nesėkmės. „Concorde“ tuo metu lydėjo sėkmė: skirtingai nuo „Tu-144“ jie iki pat 2000-ųjų nebuvo patyrę katastrofų.
Nepaisant pirminės „Concorde“ sėkmės, netrukus paaiškėjo, kad tokių lėktuvų skrydžiai yra ekonomiškai nenaudingi – bilietų paklausa smuko. Maža to, panašūs skrydžiai neatsipirkdavo, nepaisant aukštų bilietų kainų ir galimybės iš Londono į Niujorką nusigauti per 3 valandas. „Concorde“ sudegindavo net 8 tonas degalų vienai tonai „naudingos apkrovos“ (krovinio masė ar kiekis, kuriam yra sukurtas skraidymo aparatas).
Pasiekti puikių skrydžio rezultatų „Concorde“ padėjo tai, kad jie galėjo skraidyti didesniame aukštyje už įprastus lėktuvus (18,3 km aukštyje) – tokiame aukštyje kiti lėktuvai neskraidė, o europiečių viršgarsinis laineris galėjo skristi „tiesiai“ į paskirties tašką. Maža to, skrydžio metu „Concorde“ galėjo išvystyti iki 2150 km/h arba 2 machų greitį.
Avarija, įkalusi paskutinį vinį į „Concorde“ nesėkmių karstą
2000-ųjų birželio 25-ąją „Air France“ priklausantis „Concorde“ sudužo vos po kelių sekundžių nuo pakilimo Paryžiaus oro uoste. AFR skrydis Paryžius – Niujorkas tapo „paskutiniu vinimi į karstą“ visam „Concorde“ skraidymui.
Laineris rėžėsi į „Hôtelissimo Les Relais Bleus“ viešbutį. Už dviejų kilometrų nuo tos vietos, kur 1973-iaisiais sudužo „Tu-144“ – pagrindinis britų ir prancūzų kurto lėktuvo konkurentas. Vėliau tyrėjai nustatė, kad padangos, kuri sprogo kylant, atplaišos pramušė lainerio sparnus toje vietoje, kur buvo įrengtas degalų bakas. Lėktuvui kylant dėl to užsidegė vienas iš variklių.
„Concorde“ netrukus neteko ir antrojo variklio kontrolės ir sudužo. Katastrofos metu žuvo 100 keleivių ir 9 ekipažo nariai, taip pat 4 ant žemės buvę žmonės. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad lėktuvo padanga sprogo ne dėl konstruktorių ar aptarnavusio personalo neapsižiūrėjimo prieš išleidžiant „Concorde“ skrydžiui – ant pakilimo tako buvo likusi prieš tai pakilusio lėktuvo „DC-10“ konstrukcijos atplaiša.
Tačiau pasitikėjimas „Concorde“ pradėjo smukti, kaip ir keleivių noras rinktis šiuos skrydžius – daugeliui akis badė skrydžių kainos. Kitiems įtarimų sukėlė „Concorde“ saugumas, nepaisant to, kad kiekvieno tokio lėktuvo nuodugnus patikrinimas užtrukdavo beveik metus. Tikrindavo juos ir su rentgenu, taip ieškodavo galimų įtrūkimų kėbule.
„Concorde“ agonija dar tęsėsi trejus metus, o 2003-ųjų pradžioje „British Airways“ ir „Air France“ paskelbė, kad spalio 1-ąją yra nutraukiama šių lėktuvų eksploatacija.
2003-ųjų lapkričio 26-ąją viršgarsinis lėktuvas „Concorde“ atliko paskutinį skrydį. Bilietai į jį buvo išpirkti faktiškai akimirksniu, o galutinė kaina aukcionuose pasiekė ir 60 tūkst. dolerių. Taip baigėsi viršgarsinės keleivinės aviacijos era, o per 27-erius metus „Concorde“ nuskraidino beveik 4 mln. keleivių visame pasaulyje.
2015-ųjų birželį NASA nusprendė išskirti 2,3 mln. dolerių viršgarsinių lėktuvų išskiriamo garso mažinimo galimybių tyrimams.
2019-aisiais JAV bendrovė „Hermeus“ paskelbė kursianti naują viršgarsinį keleivinį lėktuvą. Amerikiečių teigimu, naujasis lėktuvas galės išvystyti daugiau nei dvigubai didesnį greitį, nei „Concorde“.
