40-metis vyras į Vokietiją iš Libano atvyko 2002-aisiais. Baigė medicinos studijas ir šiuo metu dirba vienoje iš klinikų gydytoju. 2012-aisiais jis pateikė prašymą gauti pilietybę, pasirašė lojalumo Vokietijos konstitucijai deklaraciją ir raštą prieš ekstremizmą. Vėliau jis dar išlaikė natūralizacijos testą, gavęs aukščiausią įvertinimą.
Tačiau išsvajotos pilietybės gauti jam nepavyko – 2015-aisiais, jau atsiimdamas dokumentus, jis atsisakė paspausti ranką valstybės tarnautojai. Vyras pareiškė, kad žadėjo žmonai neliesti kitų moterų. Valdininkė atsisakė išduoti jam sertifikatą ir anuliavo pareiškimą.
Libanietis pateikė ieškinį Štutgarto administraciniam teismui, tačiau šis jį atmetė. Vyras kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą. Badeno-Viurtembergo teismas taip pat jo nepalaikė, pareiškęs, kad žmogus, kuris atsisako spausti ranką moteriai, matydamas joje „seksualinės nuodėmės pavojų“, tik įrodo savo negebėjimą „integruotis į vokiškas gyvenimo sąlygas“.
Teisme taip pat buvo pažymėta, kad rankos paspaudimas – įsišaknijęs neverbalinis pasisveikinimo ar atsisveikinimo ritualas, kuris nepriklauso nuo jame dalyvaujančių pusių lyties. Teisėjas pareiškė, kad rankos paspaudimas turi juridinę reikšmę, nes simbolizuoja kontrakto sudarymą. Sprendime teigiama, kad bet kuris, kuris atsisako spausti ranką dėl kito asmens lyties, pažeidžia lygybę, kuri įtvirtinta Vokietijos konstitucijoje.
Pareiškėjas teisme netgi paskelbė, kad nuo šiol nespaus rankų ir vyrams, tačiau teisėjas nusprendė, tai tik gudravimas. Jis yra įsitikinęs, kad rankų paspaudimo praktika pergyvens netgi pandemiją, kurios metu medikai rekomenduoja atsisakyti šio ritualo.
Maža to, teisme buvo nustatyta, kad proceso metu ieškovui uždavus klausimų santykių su moterimis, fizinių bausmių ar santuokinės neištikimybės temomis, ieškovas atsakinėjo labai abstrakčiai: „Kiekvienas turi savo vaidmenį visuomenėje“, „Dievas yra gailestingas“, kad jis „negyvena šalyje, kur tokie dalykai vyksta“.
Į klausimą, kaip jis vertina tai, kad pranašas Mahometas sudarė santuoką su devynmete, jis atsakė, kad „kai kuriose šalyse mergaitės yra labiau subrendusios, negu, pavyzdžiui, Norvegijoje“. Be to, jo teigimu, „vyrai ir moterys yra lygūs prieš Dievą“ ir „kiekvienas turi turėti galimybę gyventi pagal savo religinius įsitikinimus“.
