Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas.
Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.
Atvirųjų duomenų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studijoje teigiama, kad šie turi būti lengvai prieinami, pateikiami viešu formatu, gali būti naudojami kelis kartus, jungiami su kitais duomenimis, pasiekiami bet kam. Be to, jų atskleidimas dažniausiai nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, tokiais duomenimis galima laikyti Vilniaus miesto savivaldybės pateikiamus oro užteršimo rezultatus ar Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus belaidžio interneto kokybės matavimus.
„Šiandien viena pagrindinių problemų – nėra bendros ir nuoseklios valstybės politikos šiuo klausimu. Taip pat ne visuomet suvokiama, kad atvirieji duomenys reikšmingi ir tarnauja gyventojams – ne visuomet norima įvertinti, kiek patobulėtų viešųjų paslaugų teikimas“, – sako viena studijos autorių, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Živilė Stubrytė.
Galima nauda
Europos Komisijos užsakymu atlikta studija rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) kasmet būtų galima sutaupyti po 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų), jei priėjimas prie informacijos, reikalingos įvertinti aplinkos poveikį, taptų lengvesnis ir efektyvesnis. Dar 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) kasmet būtų galima sutaupyti mokslinių tyrimų duomenis pavertus atvirais. Be to, jei dėl lengvesnio duomenų pasiekiamumo kiekvienas ES pilietis kasmet sutaupytų dvi valandas, tai būtų verta 1,4 mlrd. eurų (4,83 mlrd. litų).
Skaičiuojama, kad atvėrus duomenis, jų tiesioginė ir netiesioginė įtaka ES ekonomikai galėtų siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų). Lietuviškosios studijos autorių nuomone, tai leistų tobulinti viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, JAV ir Suomijoje sukurti nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų žemėlapiai.
Ž. Stubrytė pastebi, kad labiausiai atviraisiais duomenimis Lietuvoje domisi IT sektoriaus specialistai, nekilnojamojo turto, draudimo brokeriai, kreditingumą vertinančios bendrovės. Jos nuomone, atvirieji duomenys padėtų kurti naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, Ispanijoje įsteigta 4 tūkst. naujų darbo vietų įmonėse, kurios gamina produktus ar teikia paslaugas naudodamos viešojo sektoriaus informaciją.
Nekonkuruoti su verslu
Lietuvos verslo konfederacijos E-verslas, IT, telekomunikacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugos komisijos pirmininkas Audrius Iškauskas atkreipia dėmesį į vieną pavojų – dažnai valstybės institucijoms kyla pagunda turimus duomenis panaudoti kuriant komercinius ar nekomercinius projektus.
„Mūsų nuomone, ekonomikai ir rinkai būtų daug sveikiau, jei valstybės institucijos užsiimtų savo tiesioginiu darbu, o komercinius projektus leistų vykdyti verslui. Šitaip būtų geriau panaudojami skirti pinigai, o verslas tai padarytų geriau, – teigia jis. – Dažnai atsitinka taip, kad valstybinės įstaigos turi geresnių konkurencinių sąlygų, o tai pastato verslą į nelabai dėkingą padėtį.“
Kaip pavyzdį jis pateikia projektą „Šviesoforai.lt“, leidžiantį stebėti eismo padėtį Vilniuje: „Tai atvejis, kai savivaldybės įmonė būtų geriau atvėrusi duomenis visiems ir verslas tokią sistemą būtų padaręs pats – tai padėtų vystytis mažoms įmonėms.“
Kovoti su šešėliu
Šešėlinė ekonomika, skaičiuojama, Lietuvoje sudaro daugiau nei 30 proc. šalies BVP, todėl atvirieji duomenys gali būti vienas įrankių kovoje su šiuo reiškiniu, mano „Transparency International“ vadovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas.
„Būtų labai gerai gauti duomenų iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Valstybės tarnautojai dažnai turi daug turto ir įvairių pajamų, apie kurias nežinome, todėl deklaruojami interesai mums nėra lengvai prieinami. Taip pat svarbu į pokalbius apie atviruosius duomenis įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Valstybinę darbo inspekciją“, – sako jis.
Tonas užduotas
Pašnekovai pastebi, kad valstybinės institucijas jau pradeda suvokti atvirųjų duomenų naudą. „Džiugu matyti, kad ministerijos jau supranta, kad galima dirbti su atviraisiais duomenimis. Bet tenka pripažinti, kad jų šiandien dar labai mažai. Yra skaičių, išklotinių, tačiau šie duomenys pateikiami nepatogiu formatu. Viešasis sektorius bendrauja tonu, kuris leidžia suprasti, kad duomenų bus teikiama daugiau, tačiau svarbu, kad tai nebūtų duomenys, su kuriais nieko negalima veikti“, – pastebi S. Muravjovas.
Pirmaisiais vėliavnešiais tapo jau minėti Vilniaus miesto savivaldybės ir Ryšių reguliavimo tarnybos atvirieji duomenys. Praėjusią savaitę prie jų prisijungė ir „Sodra“, pateikusi duomenis apie pensijų sistemą.
Ž. Stubrytė atkreipė dėmesį, kad jaučiamas ir verslo palaikymas: „Akivaizdus asociacijų susidomėjimas. Taip pat vyriausybės programoje netiesiogiai užsimenama apie atviruosius duomenis.“
Pasak jos, šiuo metu srityje pirmauja JAV, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys. Nuo jų neatsilieka Estija ir Airija. Pašnekovės nuomone, Lietuva turi šiokį tokį pranašumą, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo seno politinė aplinka buvo visiškai uždara, o Lietuvoje įtvirtintas principas, kad duomenys turi būti vieši.
„Lietuva šiuo metu diskutuoja su pirmaujančiomis valstybėmis, kaip turėtų būti naudojami duomenys. Tai puiki sritis, kurioje galime išnaudoti žmogiškąjį entuziazmą ir diktuoti madas“, – konstatuoja S. Muravjovas.
FAKTAI: Atvirieji duomenys Lietuvoje
Lietuvos atvirų galimybių studijos rengėjai apklausė įvairius verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Tyrimas parodė, kad 44 proc. jų buvo girdėję apie atviruosius duomenis. Trečdalis apie juos nieko nežinojo, o ketvirtadalis – nedaug.
Penktadaliui respondentų problemų gauti atviruosius duomenis nekyla, o likę didžiausiomis problemomis įvardijo ilgą institucijų atsakymo terminą, nepatogų duomenų pateikimą, neracionalų apmokestinimą, mažą informacijos srautą.
Respondentai labiausiai norėtų atvirųjų duomenų iš savivaldybių, Registrų centro, „Sodros“, muitinės bei VMI.
