Tikriausiai kiekvienam pažįstamas jausmas, kai išgirdę pavardę, puolame su tuo asmeniu susipažinti interneto paieškos sistemoje „Google“.
Be didelio vargo galime sužinoti, ką asmuo ar įmonė veikia dabar, ką veikė per pastaruosius metus, kokia buvo įmonės vadovo išvaizda ir kas šalia jo stovėjo vakarėlyje. Taip pat lengvai galime gauti įmonės logotipą, nuotraukas, tekstinę medžiagą. Šios informacijos prieinamumo bėda ta, kad tą patį visi smalsuoliai gali daryti ir su jumis. Ką daryti, jei to nenorite?
Kreipėsi į „Facebook“
Modelių agentūros „Super models“ įkūrėjas Ugnius Kiguolis neseniai turėjo kreiptis į „Facebook“ kūrėjus, kad apgintų savo įmonės garbę. „Ilgai kovojame su ta pačia veikla užsiimančia įmone, kuri nuolat vogdavo mūsų duomenis ir naudodavo juos kaip savo, – sakė U. Kiguolis. – Galų gale mes laimėjome bylą. Teismas mums perdavė visas teises už jų skolas perpirkti jų logotipus. Nors logotipai oficialiai priklausė agentūrai „Super models“, įmonė sau leido nepaisyti teismo sprendimo ir toliau naudojo mums priklausančius logotipus. Kai pamatėme, kad „Facebook“ sukurtas puslapis mūsų vardu, turėjome vėl imtis veiksmų. Įrodžius tapatybę, konkurentų puslapis buvo per kelias dienas panaikintas.“
Nuosavybė neapsaugota
Intelektinės nuosavybės bylose klientams atstovaujantis advokatas Dainius Kenstavičius teigia, kad kreiptis į „Facebook“ atstovus reikėtų visais atvejais, kai tinklalapyje pamatoma neteisinga, klaidinga informacija. „Jei matote, kad jūsų vardu ir pavarde sukurtas profilis, – aiškino advokatas, – turite teisę iš karto kreiptis į „Facebook“ administraciją, pateikti įrodymus apie savo tapatybę, nurodyti savo paštą, kitą profilį, gyvenamąją vietą, telefoną ir reikalauti, kad duomenys būtų pašalinti. Paprastai tai sutvarkoma per kelias dienas.“
Anot D. Kenstavičiaus, intelektinė nuosavybė Lietuvoje kol kas nėra gerai apsaugota. Tad visada būtina iš anksto apgalvoti visus galimus veiksmus.
„Jei įmonės vadovas ar politikas ruošiasi į renginį ir žino, kad ten bus žiniasklaidos atstovų, neprieštaravo būti fotografuojamas, jis jau gali tikėtis nuotraukos publikavimo įvairiose interneto erdvėse, – komentavo D. Kenstavičius. – Tokiu atveju jis gali tik paprašyti leidinio išimti jo nuotrauką iš svetainės, kreiptis į kitą portalą, kuriame mato nuotrauką, ir prašyti to paties. Bet jis jau negali to reikalauti. Tačiau fotografuoti konkrečius žmones teatre, koncerte be jų sutikimo yra draudžiama. Tokiu atveju fotografas turėtų atsiklausti žmonių ir dėl fotografavimo, ir dėl leidimo spausdinti. Bet dažnai interneto svetainėse galima matyti panoraminių nuotraukų, kurias šiaip daryti nedraudžiama, bet fotografai tuo naudojasi ir kelių žmonių nuotrauką laiko panoramine. Panoraminėje nuotraukoje neturi būti įžiūrima konkrečių žmonių.“
Išsigelbėjimas – whois.lt
Teisininkas teigia, kad dažnai situacijos vertinamos ir pagal visuomenės interesą. „Jei parduotuvėje apsiperka kokia nors žvaigždė, čia visuomenės intereso gali ir nebūti, – sakė D. Kenstavičius, – bet jei parduotuvėje užfiksuojama ir internete platinama, kaip vienos pieno įmonės direktorius perka kitos pieno įmonės produktų – čia jau galima įrodinėti visuomenės intereso egzistavimą. Tačiau svarbu informaciją internete, kuri vienaip ar kitaip susijusi su jumis, atskirti nuo kito neigiamo konteksto.“
D. Kenstavičius pranešė, kad kiekvienas internetinis puslapis privalo nurodyti savo kontaktinį numerį, adresą. „Blogiausiu atveju duomenis apie domeną galimą gauti whois.lt ir tada kreiptis į atsakingus asmenis, kad klaidingą informaciją skubiai pašalintų“, – aiškino D. Kenstavičius.
