Nors paskelbus apie nelaimę tarp galėjusių priimti kūdikį moterų buvo vardijama tiek pribuvėja, tiek akušerė, tiek dula, Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė patvirtino, kad apie šią moterį nieko nežino.
„Tai – tiek šeimai, tiek visai akušerių asociacijai tai labai nemalonus įvykis, tačiau bent jau iš mūsų pusės jokių žinių neturime, kad ši moteris būtų mūsų asociacijos narė ir turėtų akušerės pažymėjimą. Kuo pribuvėja skiriasi nuo akušerės? Pribuvėja kažkokio pažymėjimo, kad yra pribuvėja, neturi, licencijos legaliam darbui – irgi. Pribuvėjos pavadinimas greičiausiai liko iš senųjų laikų, tai buvo kaip rašytinis leidimas priimti gimdymą namuose, kas tuomet buvo įprasta praktika“, – kalbėjo pašnekovė.
Lietuvos dulų asociacijos narė Vitalija Pilipauskaitė taip pat sakė žinanti tiek, kiek buvo skelbiama žiniasklaidoje: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, galime remtis tik gandais dėl to, kas įvyko. Nors buvo pasirodžiusios kitokios informacijos, kad gimdymą priėmusi moteris turi dulos pažymėjimą, mūsų žiniomis, ji nėra dulų asociacijos narė. Liūdna, kad tai buvo sutapatinta su dulų veikla. Pribuvėja – tai neaiškaus turinio sąvoka, tikrai negali būti tapatinama su dula. Kadangi tai dar yra naujas dalykas, šios sąvokos yra maišomos. Dula yra pagalbininkė tiek nėštumo metu, tiek susilaukus vaikelio, tačiau nesiima jokių medicininių veiksmų, nevertina sveikatos būklės, juo labiau nepriima mažylio.“
Legalios pagalbos nėra
Pašnekovės neslėpė, kad kalbėjimas apie gimdymus namuose vis dar išlieka pilkąja zona, mat nors teisinė bazė Lietuvoje ir sutvarkyta, legalios akušerinės pagalbos iš Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų moterys kol kas negali gauti.
„Gimdymai namuose tebėra opi tema. Turime teisinę bazę, kuri, drįsčiau teigti, atitinka aukščiausius standartus, bet neturime realiai teikiamų paslaugų. Susiduriame su didžiuliu negatyvu kalbant apie gimdymą namuose, bet norėtųsi paskatinti visuomenę, kad nelaimės atveju žiūrėtume, kaip padėti, kaip išspręsti problemą ir užbėgti už akių tolimesniems tokiems įvykiams, o ne skatintume priešiškumą, skatinti moteris dar labiau slėptis“, – kalbėjo V. Pilipauskaitė.
V. Staniulevičienės teigimu, didžiausia problema šiandien – licencijos, vieni dar neprašo, kiti nesiūlo. Tad iki visiškai legalių gimdymų namuose dar reikės palaukti. „Kodėl taip yra, kad nė viena įstaiga dar nesikreipė dėl licencijos? Turbūt dar ne viskas yra iki galo išaiškinta, dar neatsirado akušerių, kurios turėtų licenciją gimdymui namuose priimti. Pagal A. Verygos įstatymą, kuris buvo patvirtintas nuo sausio 1 d., akušerė, kuri galėtų įgyti licenciją, turėtų atitikti daugybė reikalavimų – turi būti iš išsilavinimas, ir tam tikras priimtų gimdymų ir kitų atliktų procedūrų stažas. Ne bet kuri akušerė gali tikėtis tokios licencijos. Kai praėjusiais metais buvo vykdoma akušerių apklausa, buvo tokių, kurios galėtų teikti šias paslaugas, bet tik jei būtų sutvarkyta visa teisinė bazė, gydymo įstaigos turėtų licenciją“, – dėstė akušerė.
Ji pabrėžė, kad vienai akušerei bet kuriuo atveju nėra saugu dirbti namuose. „Jei viskas vyksta greitai, sklandžiai, nėštumas nėra rizikingas, vis tiek negalima garantuoti saugumo. Todėl greitosios pagalbos stotis turėtų būti informuota, kad gimdo tokia moteris, kad prireikus galėtų būti laiku pristatyta į gydymo įstaigą.
Stipriai pagelbėtų čia ir bendradarbiavimas su dulų asociacija, nereikėtų akušerei kelias paras sėdėti esant paruošiamiesiems sąrėmiams. Visgi turėdama beveik 39 metų patirtį akušerijoje, kad ir su visa įranga, kuri numatyta sveikatos apsaugos ministerijos, viena gimdyti namuose nenorėčiau“, – kalbėjo medikė.
Vienodai saugu gimdyti tiek namuose, tiek ligoninėje
V. Pilipauskaitė pastebėjimu, gimdymas namuose yra per daug mistifikuojamas, apipintas neigiamais mitais. „Nelaimingų gimdymo išeičių pasitaiko tiek ligoninėse, tiek namuose. Tik ligoninėse viskas yra aišku ir skaidru. O šiaip Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ligoninėse apie 100 vaikų gimsta negyvi. Tik čia yra viskas aišku, nustatyta, nėra tokio skandalo ir susipriešinimo. O dabar, kadangi kalbame apie pilkąją zoną, tai palanki terpė toliau skleisti negatyvą. Vienintelis būdas to išvengti – skaidrumas, legalumas, paslaugų suteikimas. Visame pasaulyje gimdymai namuose vyksta, vyko ir vyks, to pakeisti negalime, tik galime kalbėti, kaip suteikti paslaugas ir padaryti juos kuo saugesnius. Dulų asociacija laikosi požiūrio, kad gimdymas namuose yra saugus, jei yra suteikiama derama legali akušerinė pagalba. Dulos nėra skatinamos vykti į gimdymus, jei nėra suteikiama legali akušerinė pagalba“, – kalbėjo dulų asociacijos atstovė.
Anot jos, pažiūrėjus į Latviją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir daugybę kitų civilizuotų šalių, matoma, kad moterys gali rinktis gimdyti tiek ligoninėse, tiek namuose, natūralaus gimdymo centruose: „Tai būtų tarpinis variantas, kur dirba profesionalai, bet šeimos gimdo jaukesnėje, artimai namų aplinkoje. Tokių centrų Lietuvoje neturime.“
Pasiteiravus, kodėl moterys renkasi gimdymą namuose, V. Pilipauskaitė tvirtino, kad mokslininkai daug analizuoja šį klausimą. „Dažniausiai moterų nurodomas veiksnys yra saugumas. Tačiau žmonės labai skirtingai suvokia, kas būtų jam geriausia. Vienos nori, kad šalia būtų kiek įmanoma daugiau gydytojų, tačiau kitai saugiausia aplinka bus namai, net jei nėra užtikrinimas kvalifikuotas saugumas.
Esama daug mokslinių tyrimų, lyginančių, kaip vyksta gimdymai ligoninėse, natūralaus gimdymo centruose ir namuose. Ir jei bet kurioje šių vietų gimdymas vyksta prižiūrint profesionaliems akušeriams, išeitys yra labai panašios. Taigi rizika tiek gimdant ligoninėse, tiek namuose yra labai panaši. Klausimas tik kiek tą riziką išauginame, kai nesuteikiame pagalbos. Šalys investuoja į tyrimus, tikrina ir rodo, kad yra vienodai saugu“, – kalbėjo ji.
V. Staniulevičienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – gimdyti važiuodamos į didžiuosius centrus moterys pačios atitolina saugaus gimdymo arti namų galimybę: „Arčiau namų yra nedideli gimdymo skyriai, kurie gali funkcionuoti ir dirbti esant ne mažiau kaip 300 gimdymų. Tad kviečiu visas moteris, kurių nėštumas mažos rizikos, neskubėti į didžiuosius centrus, bet rinktis į mažą gimdymo skyrių. Čia ir namų aplinką bus lengviau susikurti, ir nebus skubama, leidžiama leisti laiką ir su šeima.“
Pasigenda ministerijos iniciatyvos
Pašnekovės pabrėžė, kad skleidžiant objektyvią informaciją didesnį indėlį turėtų prisiimti ir Sveikatos apsaugos ministerija. „Norėtųsi, kad būtų daugiau švietimo, jei yra daugybė gimdymo ligoninėje metodikų, reikėtų informuoti ir apie gimdymą namuose. Ministerija galėtų neapsiriboti vien teisės aktais, o pateikti objektyvios informacijos, kad žmonės gautų ne tik žinias, bet ir kvalifikuotą pagalbą. Yra daug nuogirdų, vieno bendro patikimo šaltinio neturime“, – pastebėjo dulų asociacijos atstovė.
„Išties labiausiai gaila, kad apie viską pradedama kalbėti tik įvykus tokiam įvykiui, turėtume galvoti apie tai, kad gimdymas namuose turėtų būti saugus ir iš medikų pusė,s o ne tik pačios moters pamąstymų, kad medikas įvertintų riziką.
