Nors Lietuva turi ilgalaikę tranzito sutartį su Rusijos koncernu „Gazprom“, energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad vis dėlto labai tikėtina, jog ilgainiui dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningradą baigsis. Tačiau svarbiausia šiuo atveju esą ne tranzitas, bet ir dujų tiekimas į pačią Lietuvą.
„Labai tikėtina, kad Rusija gali nutraukti tiekimą gamtinių dujų per Lietuvą, tai yra tranzitu, ir tokiu būdu mūsų SGD terminalas taptų vieninteliu keliu, per kurį mes galime atsigabenti gamtines dujas (...) Tai yra iš tikrųjų labai tikėtinas scenarijus. Dramos nereikėtų Lietuvai įžvelgti vien dėl to, kad mes turime SGD terminalą. Ir turime labai gerą pavyzdį – „Družbos“ naftotiekis, – kuris jau kiek metų, sakykime, „sausas“ dėl politinių priežasčių“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius R. Švedas.
Pasak jo, minėta tranzito nutraukimo rizika yra argumentas diskusijose, ar Lietuvai verta išpirkti SGD terminalo Klaipėdoje laivą-saugyklą. Eksperto teigimu, šiame kontekste Klaipėdos „SGD terminalo svarba padidėja mažiausiai dvigubai“.
„Tas terminalas Kaliningrade mūsų energetinį pažeidžiamumą sustiprina, ir labai gerai, kad turime savąjį SGD terminalą“, – sakė buvęs energetikos viceministras.
Be to, R. Švedo teigimu, šiame kontekste būtina turėti omenyje ir Baltijos jūros dugnu tiesiamą Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS antradienį teigė, kad laikinai užfiksuotas sumažėjęs tranzito per Lietuvą kiekis paaiškinamas techninėmis priežastimis – Rusijos pusė bandė terminalą Kaliningrade. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ turi sutartį su „Gazprom“ iki 2025 metų ir šiuo metu pažeidimų nenustatyta. Pasak ministro, tiek Lietuva, tiek operatorius finansiniu požiūriu yra saugūs. Lygiai taip pat energetinį saugumą užtikrinantis terminalas Klaipėdoje.
„O energetinio saugumo, tiekimo saugumo požiūriu taip pat esame saugūs, nes turime savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio veiklos modelis pagrįstas būtent nuolatiniu veiklos užtikrinimu. Tai reiškia, kad Lietuva bet kada gali pasinaudoti šiuo terminalu tam, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas Lietuvai ir jos vartotojams“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Dujas gyventojams tiekianti bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ teigia, kad jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos šių dviejų bendrovių dvišalėms sutartims.
„Jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos „Lietuvos energijos tiekimo“ ir „Gazprom“ komerciniu pagrindu sudarytoms dujų tiekimo sutartims. Taip pat svarbu, kad Klaipėdoje esantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla Lietuvai užtikrina alternatyvų dujų tiekimą ir energetinį saugumą“, – teigiama BNS atsiųstame LET komentare.
Į klausimą, ar su „Gazprom“ jau pasirašyta sutartis dėl dujų pirkimo 2019 metais, bendrovė nurodo, kad dėl tiekimo sąlygų sutarta.
„Šiuo metu vyksta sutarties formalizavimas, dėl sutarties sąlygų susitarta, nuo sausio 1 dienos dujų tiekimas yra užsitikrintas ir vykdomas“, – komentavo LET.
Paskutinės 2018-ųjų dienos popietę įmonės atstovai buvo nurodę BNS, kad tebelaukiama paskutinių parašų sutartyje.
Be „Gazprom“, „Lietuvos energijos tiekimas“ šiemet planuoja įsigyti suskystintų gamtinių dujų iš Norvegijos ir kitų tiekėjų.
„Gazprom“ duomenimis, pirmąjį 2018 metų pusmetį Lietuva iš Rusijos importavo 764 mln. kubinių metrų dujų – 4 proc. mažiau nei užpernai tuo pat metu.
2017 metais „Gazprom“ Lietuvai tiekė kiek daugiau nei pusę viso šalyje suvartoto dujų kiekio.
