Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė
Vienoje pasaulio vietoje suplazdėję drugelio sparnai gali sukelti taifūną kitoje – tokia yra Drugio efekto teorija. Mosavimas ginklais pusiasalyje gali neturėti rimto atsako visame žemyne – tokia yra rusiško automato teorija.
Pasibaigus kruvinosioms Kijevo naktims, atrodė, kad Ukrainai beliko atsiriboti nuo Rusijos paskolų, sulaukti Europos pagalbos ir iš visų jėgų stengtis išlaikyti ekonominį bei politinį šalies stabilumą.
Nepriklausomybės aikštėje 2004-aisiais įvyko pergalinga Oranžinė revoliucija. Tada Europa suteikė paramą Ukrainai – palaikė Ruslaną „Eurovizijos“ dainų konkurse. Galiausiai šalyje pradėjo trūkti dujų, tuometinis prezidentas Viktoras Juščenka nesugebėjo pritaikyti efektyvios taupymo politicos, ir jo postą užėmė bendravardis Janukovyčius. Rusija vykdydama dujų politiką pasiekė, kad į valdžią Ukrainoje ateitų prorusiška vyriausybė.
Šiandien Rusijos kariai Kryme kompensuoja Vladimiro Putino sugniuždytas ambicijas Nepriklausomybės aikštėje. Akivaizdu, kad „Eurovizijos“ balsų neužteks, bet ar Vakarai pasirengę rimtesnėms priemonėms ir kaip tai paveiks regiono ekonomiką?
ES sankcijos
„Labiausiai tikėtina, kad nebus jokių ekonominių sankcijų arba jos simbolinės tam tikriems Rusijos piliečiams. Tai yra asmenims, kurie galbūt vienaip ar kitaip yra tiesiogiai susiję su žmogaus teisių ar suvereniteto pažeidimu Ukrainoje, jeigu bus galima tai įrodyti“, – mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Praėjusią savaitę dėl sankcijų Rusijai Briuselyje susitiko Europos Sąjungos (ES) lyderiai, tačiau tikėtis bendro atsako nereikėtų. Rusijos ir Ukrainos piliečių sąskaitų įšaldymas Europos bankuose pakenks ne tik jų turėtojams. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, britų ekonomika stipriai priklauso nuo turtingų rusų, todėl ji turėtų būti apsaugota nuo bendro Europos atsako, susijusio su Ukrainos suvereniteto pažeidimu.
Leidiniui taip pat pavyko gauti slaptą Didžiosios Britanijos informaciją dėl veiksmų prieš Rusiją ir jų pasekmių. Davidui Cameronui buvo siūloma „nepalaikyti sankcijų ir neužverti Londono finansinio centro rusams“.
Kaip teigia N. Mačiulis, šiuo klausimu bankai galėtų būti ramūs, nes nėra būdo nustatyti, kurie Rusijos piliečiai galėjo turėti įtakos Krymo konfliktui. „Neįmanoma pasakyti, koks konkrečiai Rusijos pilietis yra atsakingas už tam tikrus pažeidimus. Tad sunku tokiems asmenims apriboti galimybes keliauti po ES. Vis dėlto manau, kad tai daugiausia, ką galėtų padaryti ES. Tačiau tai labai mažai tikėtina, nes yra labai sunku identifikuoti konkrečius asmenis, kuriems tas sankcijas būtų galima taikyti”, – svarstė ekonomistas.
Bijo šauti sau į koją
Nereikia pamiršti, kad Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė. Tokiu atveju galima suprasti, kodėl Vladimiro Putino hitleriškomis vadinamos ambicijos gali būti pagrįstos ekonomine drąsa ES atžvilgiu, jei ne vienas svarbus faktas. Senasis žemynas yra Rusijos prekybos partnerių sąrašo viršuje.
Nepaisant visų sukrėtimų, bene identiško Gruzijos konflikto bei krizės, ES ir Rusijos ekonomikos išlieka labai glaudžiai susijusios. Kitaip tariant, į Krymą nutaikytas šautuvas turi dar du vamzdžius: antras žiūri atgal į Rusiją, trečias – į ES.
ES į Rusiją eksportuoja mašinas, chemikalus ir žemės ūkio produktus, o iš Rusijos importuojami žaliaviniai produktai.
„Maža tikimybė, kad būtų nuspręsta apriboti prekybinius santykius tarp ES valstybių ir Rusijos. Bet kokie suvaržymai, bet kokie konfliktai būtų žalingi ir ES, ir Rusijai. Aišku, Rusijai patirtų didesnę žalą, nes yra labai priklausoma nuo prekių, importuojamų iš ES. Tiek investicinių, tiek daugelio vartojimo prekių, – teigė N. Mačiulis. – Parduodama energetinius išteklius ji gauna užsienio valiutos, kurios jai labai reikia. Apie 75 proc. Rusijos eksporto sudaro energetiniai ištekliai, vadinasi, teoriškai ji galėtų terorizuoti Europą, uždrausdama energetinių išteklių eksportą į ES.“
Dujų argumentas
Istoriškai Ukraina visada buvo savotiška membrana tarp Rytų ir Vakarų, tačiau pastaruosius 20 metų ji buvo tranzitinė dujų šalis, per kurią rusiškos dujos pasiekia ES valstybes. Vokietijoje rusiškų dujų suvartojimas sudaro 36, Italijoje – 27, Prancūzijoje – 23 proc.
Šie skaičiai tiesiogiai susiję ir su šalių išsakyta kritika Rusijos atžvilgiu, nes kol kas Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rusijos intervenciją Kryme vertino ne taip aštriai. Vis dėlto, pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento Arūno Molio, šis konfliktas savaime per ateinančius 5 metus neatpažįstamai pakeis šalių tarptautinius santykius. „Rusija priklausoma nuo pajamų iš prekybos energijos ištekliais, bet dujų eksportas šiai šaliai nėra toks svarbus kaip Europai dujų importas, o Ukrainai – dujų tranzitas“, – teigė ekspertas ir perspėjo, kad nuo JAV ir ES veiksmų priklauso, ar Rusija išvis nenutrauks dujų tiekimo. Realiausias scenarijus – stringančios sutartys su „Gazprom“ strigimas. Tai praėjusią savaitę jau pajuto Lietuva, nesulaukusi žadėto „Gazprom“ atsako dėl peržiūrėtų dujų kainų mūsų šaliai.
„Kol kas nemanau, kad tai turėtų paveikti gamtinių dujų tiekimą ar jų kainas kitų Europos šalių vartotojams, nes tai yra fiksuota sutartyse. Kol kas diskusijose, kurios vyksta Europos Sąjungoje tarp valstybių narių atstovų, nėra rimtai svarstomos sankcijos, susijusios su energetinių išteklių prekyba“, – apie abipusį energetikos klausimo jautrumą kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Kol kas karas – baisus žodis
Politologas atkreipė dėmesį, kad karo baimė sėja investuotojų nepasitikėjimą Ukrainoje, ypač Kryme. „Tokio pobūdžio karinės intervencijos visada smarkiai padidina riziką investuoti. Investuotojai turi pagrindo nerimauti dėl nuosavybės. Dabar platinami pranešimai, kad Kryme gali būti pradėta nacionalizacija“, – teigė R. Vilpišauskas.
Tiesa, investuotojai labai jautriai reaguoja ne tik į skaičius, bet ir į žodžius, taigi vis eskaluojama karo tema į akcijų ir žaliavų rinkas jau įnešė tam tikrų korekcijų. „Kalbant apie iškastinio kuro kainas konkrečiai, nors realūs kariniai veiksmai net neprasidėjo, tik padidėjo jų kilimo tikimybė, paprastai pakyla naftos ir su jos kaina susietų energijos išteklių kaina”, – kalbėjo A. Molis.
Nepaisant Krymo valdžios inicijuojamo referendumo, Europos rinka yra švelniai supurtyta, investuotojai dėl politinio nestabilumo Rusijoje gravituoja į Vakarus. Didelių ekonominių sankcijų didžioji kaimynė gali ir nesulaukti, bet Lietuva galės džiaugtis dėl SGD terminalo, o žodžius „saulės energija“ ir „skalūnų dujos“ išgirsime vis dažniau.
FAKTAI: Rusijos dujų importas
66 proc. visų Rusijos importuojamų dujų į Europą teka per vamzdynus Ukrainoje
Ukrainoje 58 proc. naudojamų dujų yra gaunama iš Rusijos
Nuo rusiškų „Gazprom“ dujų mažiausiai priklausoma Belgija – 0 proc., Lietuvos priklausomybė vertinama apie 90 proc.
