Vokietijai ir Rusijai tariantis Baltijos dugnu tiesti dujotiekį, iškilo pavojus išjudinti po antrojo pasaulinio karo šioje jūroje palaidotų cheminių ginklų kapinynus. Susirūpinta jų keliama grėsme tiek gyvūnijai, tiek žmonėms.
Cheminio ginklo kapinynai yra keliose Baltijos jūros vietose. Vienas iš jų - Lietuvos ekonominėje zonoje už 129,7 kilometro nuo Klaipėdos. Apie cheminio ginklo kapinynus seniai buvo žinoma su jūrų verslais susijusiai visuomenei, nes jūrlapiuose buvo nurodyta tose vietose nežvejoti ir nestovėti laivams nuleidus inkarą.
Apie 60 metų jūros dugne guli konteineriai, sviediniai, minos, aviacijos bombos su 17 rūšių cheminiais ginklais. JAV ir Didžioji Britanija 1997 metais pratęsė duomenų apie paskandintą cheminį ginklą įslaptinimą iki 2017 metų.
Kodėl stengiamasi įslaptinti duomenis? Priežastys gali būti kelios - šalys, prie kurių pakrančių nuskandinti cheminiai ginklai gali pareikalauti iš juos skandinusių valstybių kompensacijos, arba tuos ginklus nukenksminti. Ir viena, ir kita sunkiai įgyvendinama.
"Palaidotų cheminių junginių genetinė rizika yra milžiniška", - įspėja Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė. 2001-2004 metais ji vadovavo Lietuvos mokslininkams, vykdžiusiems tarptautinį jūrų taršos biologinio efekto tyrimų projektą, kurį įgyvendino 30 laboratorijų iš 12 šalių.
Dienraštis „Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt
