Kremliaus energetinė galybė, kurios taip bijo Vakarai, artimiausiu metu gali dar išaugti. Rusijos, Irano ir Kataro planai suburti dujininkų kartelį gali tapti didele grėsme Europai, rašo „Respublika“.
Ambicingi planai
Vakarai ne veltui sunerimo dėl antradienį Irano sostinėje Teherane vykusių dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio derybų su Kataro ir Irano atstovais. Pagal naftininkų kartelio OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija – red. past.) pavyzdį, šios trys valstybės planuoja sukurti dujų kartelį, kuris kontroliuotų apie 60 proc. viso pasaulio dujų tiekimo.
Per susitikimą Teherane rusų delegacija vengė vartoti žodį „kartelis“. Tačiau Irano delegacijos atstovai nesidrovėjo šio termino. „Egzistuoja būtinybė kurti dujininkų OPEC ir mes susitarėme dėl jo įkūrimo“, – kalbėjo Irano naftos ministras Gholamhosseinas Nozari.
A.Mileris pareiškė, kad trys šalys įkuria „didelį dujininkų trejetą“, ir perspėjo, jog pigių dujų epocha pasibaigė. „Mus jungia tai, kad turime didžiausias dujų atsargas pasaulyje, bendrus strateginius interesus ir, kas labai svarbu, aukštą bendradarbiavimo potencialą bendrų projektų srityje“, – sakė „Gazprom“ vadovas.
Manoma, kad naujojo kartelio pavadinimas galėtų būti GECF (dujas eksportuojančių šalių forumas – red. past.). Pasak italų žiniasklaidos priemonės „Corriere della Sera“, steigiamasis kartelio suvažiavimas vyks šių metų lapkričio viduryje Maskvoje. „Gazprom“ vadovas tvirtino, kad „dujininkų trejetas“ rengs reguliarius susitikimus tris keturis kartus per metus.
Nuo kalbų prie darbų
Manoma, kad į dujų kartelį galėtų įsijungti Alžyras, Venesuela, Nigerija, Egiptas, Indonezija ir Libija.
Rusija, Iranas ir Kataras kartus sudėjus turi 56 proc. ištirtų pasaulio dujų atsargų. Tačiau Kataras turi didelių problemų plėtodamas savo dujų atsargas, o Irano infrastruktūra yra tokios apgailėtinos būklės, kad šalis priversta importuoti dujas iš Turkmėnistano.
Skirtingai nuo naftos, pasaulinės dujų rinkos nėra. Dujų eksportuotojai jau seniai kalba galimybæ sukurti savo klubą.
Šie planai tapo itin aktualūs nuo tada, kai ėmė augti prekyba suskystintosiomis gamtinėmis dujomis. Šių dujų prekyba, skirtingai nuo perduodamų dujotiekiais, vykdoma ne pagal ilgalaikes sutartis. Dėl to Rusija, didžiausia dujų eksportuotoja pasaulyje, yra suinteresuota derinti savo veiksmus su kitais eksportuotojais, kad tik jie, konkuruodami su Maskva, netrukdytų jos planams Europoje.
Galvosūkis Europai
Vakaruose bijoma ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl politinių dujininkų kartelio padarinių. Manoma, kad Iranas ir Rusija su malonumu pasinaudos savo energetiniais turtais siekdami politinių tikslų.
Toks kartelis neturėtų jokios įtakos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios yra nepriklausomos nuo rusų dujų. Tačiau Vašingtone nerimaujama, kad artimesnis Rusijos ir Irano bendradarbiavimas gali sužlugdyti amerikiečių planus izoliuoti Teheraną dėl jo branduolinių ambicijų.
Tačiau Europai, kuri beveik pusæ savo naudojamų dujų gauna iš Rusijos, Maskvos planai turėtų kelti nerimą.
Europos Komisija (EK) jau pareiškė, kad priešinsis bet kokios organizacijos, kuri ribotų konkurenciją, steigimui. „Europos Komisija įsitikinusi, kad energetinės žaliavos turi būti parduodamos laisvoje rinkoje“, – sakė EK atstovas Ferranas Tarradellas Espuny.
Pasak „The Times“, galimo kartelio šalys keisis tarpusavyje informacija apie kainas, planuojamas investicijas, telkinių plėtojimo grafikus.
Jeigu Europos plieno lijimo arba chemijos kompanijos tarpusavyje keistųsi tokia informacija, jos gautų didžiules baudas, o jų direktoriai atsidurtų už grotų.
Ekspertai tvirtina, kad dujininkų kartelis neturėtų tokios įtakos dujų kainoms, kokią turi OPEC naftos kainoms, mat dujų kainos nesvyruoja taip stipriai kaip naftos. Be to, dujos, skirtingai nei nafta, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis.
