„Verslas jau seniai suvokė, kad prekyba Rusijoje yra labai rizikingas veiksmas, prisiimama didžiulė rizika, aišku, dėl to auga pelningumas. Bet jeigu pažiūrėtume eksporto struktūrą, atrodytų labai įspūdinga, per 3 milijardus eurų tarpusavio prekyba, bet lietuviškos kilmės prekių tik už 300 mln. eurų. Jie šioje situacijoje bus paaukoti“, – pirmadienį ryte LRT radijui sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, prekybinius santykius su Rusija turinčioms Lietuvos įmonėms dėl to gali kilti laikinų iššūkių, tačiau šalį nuo didesnių problemų apsaugo tai, jog Lietuva sugebėjo persiorientuoti 2014 metais, po Krymo aneksijos pritaikytų tarptautinės bendruomenės sankcijų ir rasti naujas rinkas.
„Įmonėms, kuriose šias prekes pateikia bus iššūkių. Bet gera žinia yra ta, kad Lietuva nuo Rusijos nusigręžė jau 2014 metais, kai prekyba buvo gerokai intensyvesnė ir sugebėjo rasti rinkas Vakaruose. Dabar Lietuva yra daug saugesnė prie tokių titaniškų santykių, o tada reikėjo ieškoti, kur vežti pieną ir sūrį“, – Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas
Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijų vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, pirmadienį turėtų paaiškėti, kam konkrečiai bus taikomi apribojimai, manoma, kad tai bus didžiausi Rusijos bankai.
Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl dalies bankų atjungimo nuo SWIFT sutarė Jungtinės Valstijos, ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Vakarai į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje taip pat atsakė įvesdami du sankcijų paketus, kuriuose daugiau nei 600 žmonių ir juridinių asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.
Ribojimai įvesti ir Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, pritaikyti prekybos suvaržymai.
