Auksiniai, žemę nugulantys lapai, plonyčiai voratinkliai ir paslaptimis dvelkiantis rūkas – tokį vaizdą išvysta keliautojai rudenį užklydę į Asvejos regioninį parką. Nors žvalgantis nuo piliakalnio į tyliai snaudžiantį ežerą gali atrodyti, kad šis pasaulio kampelis alsuoja ramybe, bet iš tiesų istorijos vėjais ir audros čia siautė ne vieną amžių – statėsi ir griuvo pilys, kilo iš pamatų ir virto į pelenus bažnyčios, žemę laistė kraujas ir ašaros, o amžino poilsio čia prigulė garsieji Radvilos.
Atidengti rūmų griuvėsiai
Dubingių piliavietė, dar vadinama pilies kalnu, yra miestelio prieigose, Asvejos ežero pusiasalyje. Kalva anksčiau buvo sala, o jos viršuje matoma įvairaus dydžio ir formos žemės kauburių, buvusių tvenkinių pėdsakų, plytų ir akmenų mūro griuvėsių.
Šiandien čia įrengti šiuolaikiški pėsčiųjų takai, poilsio zonos, o ne vieną dešimtmetį šioje teritorijoje plušėję archeologai padarė iš tiesų didelių atradimų.
Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m aprašant Livonijos ordino puolimą. 1412-1413 m.Vytautas Didysis saloje pastatydino medinę pilį, kuri priklausė Vilniaus gynybinei sistemai Nuo XVI a. pradžios Dubingius valdę Radvilos pastato naują, mūrinę pilį, o vėliau ir didingus rūmus.
Nuo Vytauto laikų pilies teritorijoje kadaise stovėjusi medinė katalikų bažnyčia, buvo sugriauta. Jos vietoje iškilo mūrinė evangelikų reformatų, kurioje buvo palaidoti kai kurie iš Radvilų, tame tarpe ir Mikalojus Radvila Rudasis – vienas žymiausių XVI a. antros pusės Lietuvos veikėjų.
Ant pilies kalno 1938 m. buvo pastatytas prezidento Antano Smetonos vasarnamis, skirtas užsieniečiams, vėliau kareivių sudegintas. Istorijos šalitinių teigimu, nors iš vasarnamio atsivėrė puikus vaizdas į ežerą, pats A. Smetona šiame pusiasalyje nėra buvęs.
Dubingių piliavietės lankytojai gali savo akimis pamatyti ir šioje vieytoje buvusių rūmų liekanas. Archeologams per dešimtmetį pavyko atkasti ir ištyrinėti vienos garsiausių Lietuvos istorijoje dinastijų – Radvilų rūmų liekanas. Istorikai nustatė, kad rūmuose buvę trys rūsiai: kalėjimas, iždinė ir alaus rūsys, taip pat galiam spėti, kur buvusi virtuvė, kitos patalpos. Tyrimai padėjo išaiaiškinti ne tik rūmų statymo laikotarpį – XVI a., bet ir tai, kaip ir kada rūmai buvo remontuoti.
Radinys – valdovų kaulai
Kasinėjant buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietoje po bažnyčios rūsiais centrinėje dalyje buvo rasta kelios dešimtys kapų, kai kurie jų buvo suardyti per įvairias statybas. Bažnyčios centrinėje dalyje, kur kadaise buvo Dievo stalas, labai negiliai po grindimis rasta 1,5 m ilgio ir 1 m pločio dėžė. Joje ir buvo sudėti aštuonių asmenų palaikai. Akivaizdu, kad perlaidota ne atmestinai, bet jaučiant deramą pagarbą perlaidojamiems asmenims.
Po išsamių tyrimų ekspertai nustatė, kad bažnyčioje buvo palaidoti mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkova, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė (1533–1562 m.), Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus Mikalojus Radvila, Mikalojaus Radvilos žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila.
Šiadien Dubingių piliavietėje pažymėta buvusios bažnyčios, o bažnyčios rūsyje buvusi laidojimo kripta uždenta sunkia akmens plokšte, kurią reiklui esanat galima patraukti tik pasitelkus sunkiąją techniką. Taip padaryta tam, kad joks smalsuolis nesumanytų savarankiškai žvilgtelėti į istorines paslaptis saugančią vietą.
Dubingių miestelio apylinkėse tebėra nemažai neatskleistų paslapčių: archeologai kol kas nespėjo ištyrinėti visų pilkapių, kurių palaidojimų ankstyvumas nustebino žvalgomuosius tyrimus atlikusius mokslininkus. Daug paslapčių saugo ir Asvejos ežero salos, kurios anksčiau buvo gyvenamos ir jose randama unikalių keramikos dirbinių.
