Svarbi šio renginio dalis - „Global Grad Show“ – ekspozicija, kurioje jaunieji kūrėjai iš 92 universitetų pristatys 200 dizaino projektų, atsakančių į svarbiausius globalius iššūkius.
Greta pasaulyje lyderiaujančių srities aukštųjų mokyklų, tokių kaip Masačiusetso technologijų universitetas (JAV), Eindhoveno dizaino akademija (Nyderlandai), Karališkasis meno koledžas (D.Britanija) ir Nacionalinis Singapūro universitetas, į lapkričio 14-18 d. vyksiantį renginį šiemet pakviesta ir Vilniaus dailės akademija (VDA).
Ją „Global Grad Show“ ekspozicijoje atstovaus VDA Dizaino inovacijų centro rengiamo konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ 2016 m. finalistė, akademijos produkto dizaino magistrantė Austėja Platūkytė su savo gyvenimo būdo be atliekų projektu „Zero Waste“. Apie šį projektą ir dalyvavimą prestižiniame tarptautiniame renginyje kalbamės su jaunąja dizainere.
Austėja, kokia buvo jūsų reakcija, kai sužinojote, kad reprezentuosite VDA ir Lietuvą šiame tarptautiniame renginyje?
Pirmoji reakcija, žinoma, buvo džiaugsmas, tačiau tada dar nežinojau, jog būsiu vienintelė studentė, atstovaujanti VDA bei visą Lietuvą. Pakankamai dažnai susilaukiu kvietimų ir pasiūlymų dalyvauti dizaino savaitėse ir kituose tokio tipo renginiuose, tačiau šis kvietimas pradžiugino ypatingai, nes šį kartą organizatoriai dalyviams padengia didžiąją dalį dalyvavimo išlaidų. Nedvejodama sutikau dalyvauti ir priėmiau tai kaip atsakomybę ne tik tinkamai pristatyti savo „Zero Waste“ projektą, bet ir deramai atstovauti Lietuvą tokio masto tarptautiniame renginyje.
Kokią žinutę siekiate perduoti „Zero waste“ projektu, kokia jo esmė?
„Zero Waste“ projektas yra gana kompleksiškas, nes apima tiek gyvenimo būdo, tiek dizaino produkto kūrimo procesus. Kurdama savo baigiamąjį bakalauro darbą, vadovavausi Zero Waste filosofija ir siekiau atkreipti dėmesį į vis sparčiau augančią aplinkos taršos problemą, mažinti ją savo kuriamais gyvenimo būdo procesais ir alternatyviais produktais. Pagrindinė projekto mintis – parodyti, jog siekiant sumažinti aplinkos taršą, produkto kūrimo ir vartojimo procesai turėtų „mokytis“ iš gamtos ir vadovautis žiedinės ekonomikos principais. Gamtinius procesus reprezentavau dizaino objektais - eksperimentinėmis pakuotėmis, pagamintomis iš naujos, biologiškai suyrančios medžiagos, kuri yra alternatyva nenatūraliam plastikui. Medžiaga yra visiškai organiška ir kompostuojama, tad pakuotę galima išmesti į komposto talpą ir vėliau panaudoti kaip trąšą. Net išmesta į gamtą kaip atlieka, veikiama natūralių procesų ir mikroorganizmų, ji vėl taptų gamta, formuodama naujus uolienų klodus, nebūtų žalinga aplinkai ar kitoms gyvybėms.
Kas paskatino, įkvėpė jus imtis šios temos, kurti ne tik formą, bet ir medžiagą?
Mane paskatino aplinkos taršos įtaka, daroma tiek aplinkai, tiek pačiam žmogui, kuris yra neatsiejama gamtos dalis, todėl turėtų suvokti gyvenimo darnoje su gamta svarbą. Naujasis tyrimas, paskelbtas „Science Advances“ rodo, jog nuo 1950 m. pagamintų 8,3 milijardų tonų plastiko, 6,3 milijardai tonų tapo atliekomis, ir tik devyni procentai buvo perdirbti. Didžioji dauguma atliekų kaupiasi sąvartynuose arba patenka į vandenynus. Jei dabartinės tendencijos tęsis, iki 2050 m. susidarys apie 12 mlrd. tonų plastiko atliekų. Šiuolaikinė visuomenė ypatingai pasižymi vartotojiškumu, tačiau dažnai vartotojas neturi realios galimybės rinktis tarp aplinką tausojančių pakuočių ir pagamintų naudojant toksiškas medžiagas, tad neišvengiamai didžioji dalis atliekų susidaro vartojant būtent vienkartines plastikines pakuotes. Atsižvelgdama į esamą situaciją supratau, jog produkto dizainą galiu pasitelkti kaip įrankį, prisidedantį prie aplinkos taršos mažinimo, atkreipti dėmesį ne į formą, o į medžiagą bei vartojimo scenarijų. Savo sukurtuose objektuose atkartojau gamtinius procesus ir ieškojau natūralių medžiagų derinių, kurie galėtų būti alternatyvos sintetiniam plastikui.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdama šį projektą? Kas padėjo su jais susidoroti?
Didžiausias iššūkis ir buvo priimti sau mestą iššūkį gyventi Zero Waste – beatliekį gyvenimo būdą. Nuo pat pirmos projekto vystymo dienos visiškai nepirkau plastiko ar produktų, supakuotų į jį, rūšiavau popierių/kartoną, stiklą bei metalą, kompostavau organines atliekas. Sunkiausia, žinoma, buvo visiškai atsisakyti į plastiką supakuotų produktų – artimiausiose maisto prekių parduotuvėse būdavo neįmanoma nusipirkti elementariausių produktų, tad teko ieškoti alternatyvų. Apsipirkinėdavau eko krautuvėlėse, turguje ar specializuotose ekologiškų prekių parduotuvėse. Daugelį reikiamų produktų, tokių kaip dekoratyvinė kosmetika ar higienos prekės gamindavausi pati – tai buvo didelė projekto proceso dalis, kuri vyko paraleliai su dizaino procesais. Kurdama objektus iš naujos organinės medžiagos taip pat vadovavausi Zero Waste filosofijos principu – ne tik stengiausi tausoti resursus bei nesukurti papildomų atliekų gamybos metu, bet ir negalėjau pritaikyti tam tikrų technologinių principų, jei tai buvo neekonomiška. Iškilus tokiems iššūkiams, ypač vystant dizaino objektus, tiesiog stengiausi rasti optimaliausią variantą, kuris padėtų toliau sėkmingai tęsti projektą.
Šis projektas pateko tarp pernai metų „Jaunojo dizainerio prizo“ laureatų. Ar nuo to laiko projektas buvo kažkaip vystomas?
Pagrindinis projekto tikslas yra mažinti aplinkos taršos poveikį aplinkai ir žmogui, o tai yra labai plati tema, kuri gali būti sprendžiama daugeliu skirtingų aspektų, tad po bakalauro studijų ėmiausi toliau ją nagrinėti magistrantūros studijų metu. Labiau atkreipiau dėmesį į pasauliniu mastu susidarančių atliekų kiekį, kurias tęstiniuose projektuose ketinu naudoti kaip potencialias žaliavas naujų medžiagų ir dizaino objektų kūrybai. Tačiau neapsiriboju vien gilinimusi į atliekų kiekio problemą ir alternatyvių plastikui medžiagų kūrimu - taip pat stengiuosi atkreipti dėmesį į šiuolaikinę vartojimo kultūrą, projektuoti naujų produktų gamybos bei vartojimo procesus, remiantis žiedinės ekonomikos principais.
Ar sulaukėte kokio nors pakuočių, organinės kosmetikos gamintojų dėmesio jūsų projektui?
Pastaruoju metu susilaukiu vis daugiau susidomėjimo šiuo projektu, tačiau dažnai tokio tipo organinę medžiagą yra sunku pritaikyti serijinės gamybos kiekiams dėl technologinių aspektų. Jei susidomėjęs gamintojas kreipiasi norėdamas panaudoti mano sukurtą medžiagą savo produktui pakuoti, stengiuosi pasiūlyti kuo ekonomiškesnį sprendimą konkrečiam gaminiui. Dažnai optimalesnis variantas yra ne pritaikyti mano jau sukurtą medžiagą, bet kartu kurti pakuotę nuo pradžios, jai pritaikant pačios įmonės sukuriamas atliekas, kaip žaliavas.
Kaip manote, kokį potencialą jūsų idėja turi tarptautiniame kontekste?
Manau, jog pasauliniame kontekste idėja turi didelį potencialą, nes agaras, kurio pagrindu yra pagaminta eksperimentinė pakuotė, šiuolaikinių technologijų dėka gali būti pritaikomas įvairiais būdais – tiek kaip statybinių medžiagų pagrindas, tiek kaip biokuras ar netgi maistas, todėl tai – ateities medžiaga. Norint pritaikyti mano sukurtą medžiagą realiai gamybai, vis dar reikia išspręsti likusius technologinius klausimus bei vykdyti kitus tyrimus.
Ko tikitės iš dalyvavimo šioje parodoje?
Dalyvaudama „Dubai Design Week 2017“ parodoje, visų pirma, tikiuosi deramai atstovauti Vilniaus dailės akademiją bei Lietuvą, o taip pat ir tinkamai pristatyti Zero Waste projektą pasauliniame kontekste, skleisti žinią apie mažesnio, beatliekio vartojimo kultūrą, kuri sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Antra, tikiuosi sutikti mokslo ir technologijų atstovų, su kuriais galėtume pasidalinti turimais įgūdžiais ir patirtimi ateities medžiagų kūrimo srityje bei užmegzti naudingų kontaktų su įmonėmis, kurios būtų suinteresuotos bendradarbiavimu kurti objektus ir naujas medžiagas iš atliekų, pritaikyti jas pasaulinei rinkai ir prisidėti prie tvaresnio pasaulio vystymo.
