Šias kryptis mokyklose ministrė nurodė pirmadienį kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, kur apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių diskutavo dėl ateities mokyklos vizijos.
„Siūlome įvesti integruotą ugdymo turinį, kaupiamąjį vertinimą, vertinti individualią pažangą. Trečias dėmuo, kuris svarbus be ugdymo programų, be vertinimo sistemos – visos ugdymo, mokymo priemonės, apie kurias girdime taip pat įvairių atsiliepimų. Nebegyvename tais laikais, kada yra vienas tobulas vadovėlis – mokytojai patys kuria ugdymo turinį, priemones, ugdymo medžiagą“, – žurnalistams teigė ministrė.
Anot J. Petrauskienės, dėl šių pasiūlymų turėtų diskutuoti švietimo ekspertai, mokytojai, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovai.
„Šiandien yra pateiktas darbo planas, pagrindinės kryptys. Čia dalyvaujantys apie 150 žmonių ir turi aprobuoti tą planą (...). Šiandien pateikėme siūlymą, lauksime reakcijų“, – sakė ji.
Kaip vieną svarbiausių prioritetų J. Petrauskienė nurodė ugdymo programų kaitą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), 2020–aisiais mokyklose turi atsirasti daugiau integruotų ugdymo programų, jau pradinukams planuojama suteikti informatinio mąstymo pagrindus, aprūpinti mokyklas laboratorine įranga, atnaujinti vadovėlius.
Ministrės teigimu, šiuo metu instruktyvios ir labai detalios ugdymo programos „įrėmina daug kūrybingų mokytojų“, ministerija planuoja pateikti konkrečius siūlymus, kaip keisti vertinimo sistemą nuo brandos egzaminų iki standartizuotų testų.
„Visa sistema yra peržiūrėtina orientuojantis į asmens, individo pažangos vertinimą. Šie pokyčiai turėtų pasiekti mokyklas per dvejus metus“, – sakė J. Petrauskienė.
Be ugdymo programų, anot jos, svarbu įvertinti ir naujas mokymo formas, išnaudoti technologijas vaikams mokyti. Kaip galimas naujas formas ŠMM įvardija pamokas ne tik mokykloje, namų darbų atsisakymą visos dienos mokykloje.
