Bendrame Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje dar kartą patvirtinta Lietuvos pozicija dėl Rusijos veiksmų.
Anot posėdyje dalyvavusių asmenų, Vakarų valstybės suprato Rusijos grėsmę ir suprato, jog reikia imtis veiksmų dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
„Lietuvos pozicija šituo požiūriu (dėl Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos - BNS) buvo tikroviška ir realistiškesnė“, - po penktadienį įvykusio posėdžio teigė parlamentaras, panorėjęs likti nežinomas.
Jo teigimu, neoficialiomis žiniomis, Ukrainoje, Kryme po įvykių Gruzijoje jau pradėti „dalinti“ Rusijos pasai. Būtent dėl to dabartinė Ukrainai siūloma ES asociacijos sutartis „labai rimta“.
Posėdyje, kuriame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis, buvo pristatyta Lietuvos pozicija vykstant į ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdį, vyksiantį rugsėjo 15-16 dienomis, bei išklausyta UR ministro ataskaita po neformalaus ES UR ministrų susitikimo rugsėjo 5-6 dienomis.
Antradienį ES stumtelėjo Ukrainą į Vakarus - pradėjo derybas dėl naujos sutarties. Šis žingsnis buvo žengtas kilus nuogąstavimams dėl Rusijos užsimojimo demonstruoti jėgą buvusiose sovietinėse valstybėse.
27 narių blokas per šią savaitę vykusį ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą, kurį surengė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), nepasiūlė Ukrainai narystės, bet abi šalys pradėjo darbą dėl „asociacijos susitarimo“, kuris reiškia glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius ir anksčiau būdavo skirtas tam, kad šalys pasirengtų narystei Bendrijoje.
Kryme, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusai, yra Sevastopolio uostas, kur nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Moldovos rytuose, prie Ukrainos esantis Padniestrės regionas po Sovietų Sąjungos žlugimo kariavo trumpą karą dėl nepriklausomybės, bet tarptautiniu mastu nėra pripažįstamas.
Jame yra Rusijos karių ir sovietų laikų ginklų sandėlis.
