Pasak FNTT, ikiteisminiame tyrime dėl į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestų 3,9 mln. eurų minėti pareigūnai nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių tinkamai vykdyti jiems pavaldaus ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinę veiklos kontrolę.
Du minėti pareigūnai, kurių duomenys neskelbiami dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, buvo griežtai įspėti, Eltą informavo FNTT.
FNTT nurodo, kad griežtas įspėjimas nėra tarnybinė nuobauda. Įstatymas numato, kad tarnybinės nuobaudos yra pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas ir atleidimas iš vidaus tarnybos.
Tuo metu tyrėjos, atlikusios tyrimą, veiksmų vertinimas, vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, bus pabaigtas jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų.
ELTA primena, kad dėl buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Š. Stepukonio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas šiemet, vasarį, pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“, gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius spaudos konferencijoje vasarį yra pasakojęs, kad minėti 3,9 mln. eurų iš pradžių buvo įšaldyti, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, šiems pinigams buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, tai yra dėl pinigų plovimo.
FNTT direktorius Rolandas Kiškis šiemet kovą pranešė, kad jo vadovaujama tarnyba pradėjo vidinį auditą siekiant išsiaiškinti, ar pareigūnų darbas galėjo būti efektyvesnis, reaguojant į ankstesnius pranešimus dėl galimai Š. Stepukonio pasisavintų ir praloštų milijoninių lėšų.
Eltą FNTT informavo, kad tarnybinis patikrinimas parodė, kad tiriant byą, kuri vėliau buvo nutraukta, buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso ir generalinio prokuroro rekomendacijų reikalavimai, tačiau, atsižvelgiant į tuo metu buvusį didelį darbo krūvį (šiame padalinyje tuo metu buvo pats didžiausias krūvis), kuris turėjo įtakos pareigūnų netinkamai organizuotam darbui šiame ikiteisminiame tyrime, už šiuos pažeidimus tarnybinės nuobaudos neskirtos, pareigūnai buvo tik griežtai įspėti.
FNTT direktorius R. Kiškis yra sakęs, kad „BaltCap“ istorijos įkarštyje pradėtas atlikti vidinis tarnybinis patikrinimas turėtų leisti per porą mėnesių pateikti tam tikrus siūlymus susijusius su veiklos efektyvinimu, finansiniais resursais ir veiklos funkcionalumu.
ELTA primena, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Dabar Š. Stepukoniui pareikšti oficialūs įtarimai pasisavinus ne mažiau 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tuo metu fondo atstovų teigimu, pasisavinta suma gali siekti apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, dalis galėjo būti pralošta kazino.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.
Dėl Š. Stepukonio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Šie ikiteisminiai tyrimai dabar sujungti į vieną.
Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją. Nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.
Š. Stepukonis dabar segi apykoję, jis didelę laiko dalį privalo būti namuose. Tačiau Vilniaus apygardos teismui nepavyksta jo pakviesti į investicijų fondo „Baltcap“ civilinės bylos nagrinėjimą. Joje iš buvusio fondo partnerio Š. Stepukonio bei lošimų bendrovių – „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“ – priteisti minėto asmens galimai pasisavintus kelias dešimtis milijonų eurų. Parengiamasis bylos posėdis rugsėjo 26 dieną neįvyko, nuotoliniame teismo posėdyje nepasirodžius atsakovui Š. Stepukoniui.
Eltos žiniomis, Vilniaus apygardos teismui nepavyksta įteikti dokumentų, susijusių su civiline byla – Š. Stepukonis nepriima registruotu paštu siunčiamų popierinių dokumentų, jie grįžta atgal į teismą kaip neįteikti. Teismas taip pat siunčia pranešimus Š. Stepukoniui ir elektroniniu paštu.
