Numatoma, kad posėdis bus uždaras ir vyks nuotoliniu būdu.
Rugsėjo viduryje ELTA skelbė, kad ikiteisminiame tyrime dėl Š. Stepukonio galimai pasisavintų milijoninių lėšų jau apklausta didžioji dalis liudytojų, be to, prokurorai kreipėsi į Latviją, Lenkiją, Estiją, Vengriją, Vokietiją dėl papildomų duomenų apie Š. Stepukonio veiklą privačiam fonde ir piniginių lėšų pervedimus.
Taip pat atliekami įmonių ūkinės-finansinės veiklos tyrimai, tiriamos įmonės, kurioms vadovavo Š. Stepukonis, šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti piniginių lėšų judėjimo srautus tarp įmonių.
Prokuratūra dar trims mėnesiams prašė pratęsti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – Š. Stepukoniui ir su šiuo prašymu pirmadienį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Pastarąjį kartą Š. Stepukoniui kardomoji priemonė buvo pratęsta birželio 18 dieną, ji galioja iki penktadienio, rugsėjo 20 dienos.
ELTA primena, kad kovo 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir buvusiam „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriui Š. Stepukoniui, kuris vasarį buvo sulaikytas Vilniuje, įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų pasisavinimu, leido užsegti apykoję. Tąkart teismas įtariamajam nurodė dėvėti apykoję mažiausiai tris mėnesius.
Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti ar pratęsti terminą dėl šios kardomosios priemonės taikymo negali. Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.
Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą. Prokuroras sako, kad kol kas nėra duomenų, kad Š. Stepukonis pažeidinėtų jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, priešingu atveju būtų kreiptasi į teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės.
Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Dabar Š. Stepukoniui pareikšti oficialūs įtarimai pasisavinus ne mažiau 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tuo metu fondo atstovų teigimu, pasisavinta suma gali siekti apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, dalis galėjo būti pralošta kazino.
„Atlikus ūkinės-finasinės veiklos tyrimus, gavus kitą informaciją, matyt, šie skaičiai bus tikslinami, didžiąja dalimi, galimai į didesnę pusę, tą parodys byloje esančių įrodymų visuma, kai ji bus ištirta“, – Eltai sakė D. Karčinskas.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Dėl Š. Stepukonio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Šie ikiteisminiai tyrimai dabar sujungti į vieną.
Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.
