Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Du didžiausi šalies bankai šiomis dienomis įveda kainodaros ir kai kurių kitokių pokyčių: „Swedbankas“ brangina jo skyriuose atliekamas operacijas ir mažina nemokamai per mėnesį bankomatuose išsigryninti leidžiamą sumą, SEB – nustato naujus operacijų elektroninėje erdvėje limitus naujiems klientams.
„Swedbankas“ nuo pirmadienio brangina grynųjų pinigų operacijas banko skyriuose. Beveik triskart brangsta komunalinių mokesčių susimokėjimas. Įmoka pagal vieną atsiskaitymo knygelės lapą kainuos ne 3, o 8 litus. Ligi šiol nemokamas litų, eurų ir dolerių banknotų įnešimas į savo sąskaitą fiziniams asmenims atsieis mažiausiai 3 litus.
Taip pat keičiasi nemokamai per mėnesį bankomate išsigryninti galima suma – vietoje 5 tūkst., litų bus 2 tūkst. Didesnei sumai – 0,4 proc. mokestis.
Banko teigimu, taip norima sumažinti sąnaudas po kelerių metų investavimo į savitarnos erdvių plėtrą ir keisti klientų įpročius.
„Savitarnos konsultantai padeda mūsų klientams, parodydami, kaip visus šiuos reikalus tvarkytis patiems tam, kad, žengus tą pirmą žingsnelį, galima būtų judėti toliau. Nepažįstame nė vieno kliento, kuris, pabandęs pasinaudoti interneto banku arba savitarnos įrenginiais, grįžtų atgal ir su grynaisiais pinigais grįžtų į padalinį“, – teigė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė.
Brangiau atsiesiančių naujienų nuo užvakar turi ir SEB bankas. Jo atstovai sako, kad pakeitimai galioja tik naujiems klientams arba seniems, jeigu šie keičia elektroninių paslaugų teikimo sutartį.
Nuo birželio 26 d. bankas mažina internetu atliekamų operacijų limitus: per vieną dieną – ne daugiau kaip tūkstantis litų, per mėnesį – 5 tūkst., jeigu naudojamasi slaptažodžių kortele, ji – nemokama. Tiems, kurių operacijos viršija šias sumas, teks pirkti kodų generatorių už 29 litus arba naudotis elektroniniu parašu.
„Pats lengviausias kelias – vis paimti po keliasdešimčia centų ar vienu kitu litu daugiau iš tų paprastų klientų, kurie neturi kito pasirinkimo: jie naudojosi banko paslaugomis ir toliau jomis naudosis. O tą keliasdešimties centų sumą, na, kaip nors nuris, nuris ir nuoskaudą pamažu pamirš. Šliaužiantis įkainių didinimas vyksta jau keletą metų“, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
„Tie kaštai, nors ir brangsta, vis tiek išlieka nuostolingi, nes šitos operacijos yra pačios brangiausios visumoje. Tą nustatė ir Lietuvos banko tyrimas. Jeigu palyginti, ką rodo EK, tai bankai tikrai labai myli klientus ir mūsų įkainiai elektroninėje erdvėje yra praktiškai mažiausi“, – kalbėjo Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Vartotojams atstovaujančių organizacijų teigimu, skaudu, kad brangindami operacijas skyriuose, bankai nepigina operacijų elektroninėje erdvėje. Kai kurie bankai sako, tai jau padarę anksčiau. Prognozuojama, kad vienaip ar kitaip į mokėjimo paslaugų rinką ateis vis daugiau naujų žaidėjų ir jie sudarys rimtą konkurenciją bankams. Šių atstovas sako, tai natūralu, nes mažesni, pavyzdžiui, komunalinių mokesčių susimokėjimo, paslaugų teikėjai – lankstesni, galbūt labiau specializuoti.
