Tragiškas finansavimas
– Kokia pagrindinė savivaldos bėda yra šiuo metu? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė R. Malinausko.
– Manyčiau, šiuo metu pagrindinė problema yra nepakankamas savivaldos finansavimas. Pavyzdžiui, pajamos, skiriamos savarankiškoms funkcijoms atlikti. Daug metų, maždaug penkerius, savarankiškoms funkcijoms skirtos lėšos arba mažėjo, arba išliko praėjusių, užpraėjusių ar dar senesnių metų lygio.
Brangsta kuras, elektra, šiluma, daugėja parkų ir skverų, reikia apšviesti gyvenvietes. Kokybės lygis gerėja, bet išlaidos auga dešimtimis procentų.
– Vadinasi, pagrindinė problema – pinigai.
– Taip. Deja, savivaldos finansavimas šiandien skiriamas nepaliekant jokių galimybių investuoti, mokėti normalesnius atlyginimus. Kai minimali mėnesinė alga pakeliama iki tūkstančio litų, mes nesugebame žmogui, iki tol gavusiam 1 050 litų, pridėti bent 100 litų. Įsivaizduokite, kokia padėtis.
Todėl tenka imti kreditų, atsisakyti kai kurių projektų, perkelti juos iš metų į metus ir panašiai.
Problema – ne kuras
– Tai nėra vienos konkrečios savivaldybės problemos. Tarkime, būstų renovacija stringa visoje šalyje. Gal tai bendro požymio į valdymą reikalas?
– Kalbant apie valdymą – sunku pasakyti. Viena vyriausybė bando daryti vienaip, kita – šiek tiek kitaip. Neįeinu į žmonių, atsakingų už valdymą, būrį. Dalyvauju dvišalėse ir trišalėse tarybose, kur vienaip ar kitaip svarstomi savivaldos modeliai. Šiandien mes esame tam tikrame užburtame rate.
Visi keikiame didelę šilumos kainą. Ji tikrai didelė, palyginti su mūsų pajamomis ir atlyginimais. Kita vertus, tokį pat kurą šilumai gaminti naudojama ir vokiečiai, ir kitos Europos valstybės. Ten šilumos kaina tokia pat.
– Gal viskas pasikeistų, jei būtų naudojamas kitas kuras, o ne rusiškos dujos?
– Stebuklų nebus nei naudojant biokurą, nei dar ką nors. Gal ir skirsis kaina kokiais penkiais centais, bet tikrai ne dešimtimis centų. Jei valstybė neras būdų, kaip sukurti tokią pridedamąją vertę, kuri padėtų sudaryti normalią aplinką, įstrigsime užburtame rate ir merdėsime. Aš manau, kad neuždirbdamas nesutaupysi, todėl anksčiau ar vėliau būtina rasti tinkamus sprendimo būdus.
Merų rinkimai – ne panacėja
– Daug kalbama apie savivaldos reformą ir tiesioginius merų rinkimus. Ką tai pakeistų ir kuo padėtų sprendžiant šias problemas?
– Tiesioginiai merų rinkimai suteiktų galimybę konkretiems žmonėms spręsti konkrečius klausimus. Kai žmogus konkrečiai yra suinteresuotas ir atsakingas už rezultatą bei tikslą – jo darbo kokybė visai kita.
– Vadinasi, kad nesuteiktume žmonėms nepagrįstų lūkesčių, reikia spręsti ir mero įgaliojimų klausimą.
– Teisingai. Dabar vis kyla diskusijų, ar norime tiesioginių merų rinkimų. Savaime kyla klausimas, kokios būtų mero funkcijos, santykiai su taryba. Kas bus tas meras – vykdomoji ar atstovaujamoji valdžia?
Tik gavę atsakymus galėtume pasakyti, ar tiesiogiai renkant meru bus geriau, negu yra dabar. Vieno iš modelių, siūlytų buvusio Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Krupveso, potekstė buvo tokia: imkime ir sugadinkime net tai, ko dar šiek tiek turime. Ten buvo sugalvota, kad meras ir administracijos direktorius bus vienas ir tas pats, bet nebuvo aišku, kokie bus mero ir tarybos santykiai. Merą padaryti ūkininku gal ir galima. Pasaulyje modelių yra įvairių, bet normalios diskusijos apie tai taip ir nebuvo,
Įsivaizduokite, kad esate verslininkas, atvažiuojate, pavyzdžiui, į Druskininkus, kalbėtis apie 10 mln. litų investicijas. Pas ką jums eiti? Kas sprendžia šį reikalą - meras ar administracijos direktorius? Kieno pavardė labiau žinoma Sprendimus juk priims taryba. Be jos nebus galima vykdyti nei grandiozinių, nei mažesnių investicinių projektų. Taryba tvirtins biudžetą, numatys perspektyvas, vizijas ir visus kitus kardinalius reikalus.
– Kaip vertinate ginčą, kad Vilnius į biudžetą moka daugiau nei gauna gyventojų pajamų mokesčio? Ar sutinkate, kad tai reikia pakeisti ir lėšas perskirstyti?
– Žiūrint, iš ko perskirstyti. Jei ketinama atimti iš tų, kas negali subalansuoti metinio biudžeto ir turi jį tvirtinti dešimčiai arba vienuolikai mėnesių, tada aš esu prieš. Pavyzdžiui, Druskininkams net maksimaliai nukerpant nuo visko ir paliekant atvirą klausimą, ar mokyklose bus cheminių priemonių palangėms nuvalyti, einant 10 dienų nemokamų atostogų administracijai nuo valytojos iki mero, kad būtų subalansuotas biudžetas, trūksta 4 milijonų litų. Jei kalbama apie biudžeto sandaros strategiją - vienas dalykas. Jei ieškoma optimalių mokestinių tarifų - kitas. Jei Druskininkuose nevažinėja troleibusai, tai dar nereiškia, kad čia žmonėms nereikia gyventi.
