Lietuvoje tik pusė draudžiančių savo turtą draudžiasi ir nuo žalos, kurią jie patys gali padaryti kaimynų turtui. Tai rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Šalyje būstą yra apdraudę 22 proc. gyventojų, o nekilnojamojo turto savininko civilinės atsakomybės draudimu – 11 procentų.
„Ne visi savo turtą draudžiantys Lietuvos gyventojai žino, kokia yra šio draudimo paskirtis. Be to, kol pats netampi kaltas dėl, pavyzdžiui, kaimyno buto užliejimo ir neturi sumokėti didžiulių remonto išlaidų, veikia psichologinis veiksnys „man taip neatsitiks, svarbu, kad mano turtas būtų saugus, jei kiti jį užlies“, – teigė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo l. e. p. departamento direktorius Mangirdas Skačkauskas.
„PZU Lietuva“ specialistų žiniomis, dėl pačių padarytos žalos praėjusiais metais Lietuvos gyventojai turėjo atlyginti nuostolius, kurių vidutinė suma siekė daugiau kaip tūkstantį litų.
Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, žmonės galimą gaisro ar užliejimo vandeniu padarytą žalą vertina skirtingai. Beveik pusė (42 proc.) dalyvavusiųjų tyrime manė, kad užpylus jų butą vandeniu, remontas galėtų kainuoti iki 10 tūkst. litų, trečdalis (32 proc.), kad suma viršytų 10 tūkst. litų, o 26 proc. galimos sumos nežinojo arba nenurodė.
Gaisro padarytą žalą apklaustieji įvertino didesne pinigų suma – 38 proc. respondentų manė, kad remontui po gaisro išleistų daugiau nei 30 tūkst. litų. Ketvirtadalis tyrimo dalyvių galvojo, kad remontas po gaisro kainuotų nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. litų, ir tik mažuma – 12 proc. – tyrimo dalyvių galimą sumą įvertino 10 tūkst. litų. Apklaustieji, kurių pajamos yra didesnės, nurodė didesnę remontui po užliejimo ar gaisro reikalingą sumą.
Nors būstą draudžiasi apie penktadalį gyventojų, trečdalis lietuvių nesidrausdami neketina imtis ir kitų priemonių, kurios padėtų išvengti rūpesčių, kylančių neturint draudimo – pajamų atsistatymo po vagystės, remonto ir t.t. Tik apie ketvirtadalį – 24 proc. – respondentų sakė, kad planuoja išvykdami prašyti kaimynų prižiūrėti jų būstą, o 18 proc. ketino įsistatyti patikimesnę spyną, duris ar langus. Apklausos duomenimis, apie signalizacijos įsivedimą mąstė 8 proc. gyventojų. Dar 30 proc. apklausos dalyvių žadėjo stengtis būti atsargesniais.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2009 m. birželio mėnesį. Ją „PZU Lietuva“ užsakymu atliko tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai (18 m. ir vyresni). Apklaustųjų sudėtis atitinka tokio amžiaus Lietuvos gyventojų sudėtį pagal paskirtį, gyvenvietės dydį, amžių, lytį ir tautybę.
