Studentė Eglė Galkauskienė ir 11-metė vaikų namų auklėtinė Skaistė susipažino prieš dvejus metus. Šiandien jos — tarsi seserys, kartu eina į kiną, koncertą, šoka. Eglė ir Skaistė susibičiuliavo per BBBS („Big Brothers Big Sisters“) programą, jauniesiems draugams padedančią susirasti vyresnį bičiulį.
Dovanos — tarsi stebuklai
Baigiantis darbo dienai, devyniolika BBBS programos dalyvių sugužėjo į Šiaulių šokoladinę gaminti šokolado.
Pasak BBBS Šiauliuose koordinatorės Aurelijos Baniulienės, finansavimo neturinčiai programai nemokama šokolado gaminimo pamoka — fantastinė dovana.
Mažosios bičiulės ir didžiosios jų draugės mokėsi šokolado gamybos paslapčių, smaližiavo.
Gerumo metas įsibėgėja — gruodžio 19 dieną didžiųjų ir mažųjų draugų laukia dar vienas kalėdinis džiaugsmas — nemokamas kino seansas.
Ar dažnai į savanorių prašymus atsakoma „taip“? „Sulaukiame įvairių atsakymų: ne visi turi galimybių padėti“, — diskretiškai atsako A. Baniulienė.
Dvi draugės
E. Galkauskienė — mama, auginanti dukrytę, būsima pedagogė ir Skaistės didžioji draugė.
Kai projekto koordinatorė Aurelija atėjo į universitetą paraginti įsijungti į programą, Eglė nesudvejojo. Išklausė reikiamas paskaitas ir susirado draugę.
„Atlikdama praktiką, mačiau, kiek vaikams kyla problemų, — sako būsima pedagogė. — Tapti ir būti savanore nesunku, svarbu rasti laiko. O laiko, kai nori, randi viskam.“
Eglė į susitikimą visada skuba paskirtu laiku, nes žino, kad yra labai laukiama. Ji prisimena, kaip abi jaudinosi susitikusios pirmą kartą, bijojo pradėti kalbėtis. Bet, kai prabilo, nebegalėjo sustoti.
„Patikome viena kitai: kartu šokome, ėjome į koncertus. Mes — labai panašių pomėgių“, — džiaugiasi Eglė. Šalia jos — ir laiminga Skaistė.
Pernai draugės dažniausiai susitikdavo kartą per savaitę, dabar — šiek tiek rečiau.
Eglė neabejoja: pasimokyti galima ir iš mažųjų draugų: „Kai būni su mažu vaiku, niekada nepasensti. Matydamas, ką ji veikia, nenutolsti nuo vaikystės. Bandai išgyventi jo problemas, rūpesčius, kartu džiaugiesi. Tai yra gyvenimo patirtis.“
Eglė šypsosi: draugystė su mažąja bičiule tęsis tiek, kiek reikės.
Trūksta vaikinų
Pasaulyje plačiai žinoma ir daugybę savanorių jungianti programa BBBS Šiauliuose pirmuosius žingsnius žengė prieš daugiau nei penkerius metus.
Programą įgyvendina Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba.
„Fantastiška žinia — savanorių daugėja, — džiaugiasi A. Baniulienė. — Žmonės patys atranda mus, rašo elektroninius laiškus.“
Programos poros gali būti tik nemišrios: vaikinas draugauja su berniuku, merginos — su mergaite. Labai trūksta vyriškos draugijos: tarp trisdešimt savanorių šiuo metu — tik vienas vaikinas.
Po Naujųjų metų vyksiančioje naujoje savanorių atrankoje vaikinai itin laukiami.
Didžiuoju draugu gali tapti visi norintys. Šiauliuose daugiausia savanoriauja studentai.
„Programos esmė — vyresnis draugas (nuo 18 metų ir vyresni) bendrauja su 7— 14 metų vaikais, kuriems kyla mokslo, bendravimo sunkumų. Galbūt vaikui nedrąsu susipažinti, prieiti prie kitų? Didieji draugai padeda“, — sako A. Baniulienė.
Kaip tampama savanoriu? Pirmiausia, A. Baniulienės teigimu, reikia garsiai išsakyto noro. Vieni būsimi savanoriai patys susiranda tarnybą, kiti — kviečiami, raginami įsitraukti į programą.
Kandidatai dalyvauja atrankoje: vyksta apklausa, stebima, ar asmuo gali savanoriauti, ar atitinka reikalavimus.
Su norinčiuoju savanoriauti kalbasi psichologas. Kitas žingsnis — 2— 3 mėnesių psichologinių žinių kursai. Po jų nusprendžiama, ar žmogus gali savanoriauti.
Kursuose parengtas savanoris bent kartą per savaitę privalo susitikti su vaiku valandai ar dviem.
Draugystė nenutrūksta
Mažuoju draugu gali būti su įvairiausiomis problemomis susiduriantys vaikai. Išgyvenantys patyčias ir norintys pasiguosti, pasikalbėti. Nedrąsūs, norintys eiti pasivaikščioti.
„Fantastiškai geras jausmas, kai, einantį su vyresniuoju draugu, kiti draugai pamato, ką tu turi!“ — šypsosi A. Baniulienė.
Pasak koordinatorės, draugai gali daryti, ką sumano ir kas yra galima: kepti pyragą, eiti pasivaikščioti, žaisti, ateiti į tarnybos salę, gerti arbatą, lipdyti sniego senį ar tiesiog žiūrėti į dangų.
Įsipareigojimas draugauti trunka metus. Bet nėra buvę, kad po šio termino draugystė nutrauktų.
Jei studentai išvažiuoja studijų tęsti užsienyje, draugiški laiškai skrieja elektroniniu paštu.
„Yra porų, kurios susitinka kartą per pusmetį, siunčia vieni kitiems kalėdinius sveikinimus. Svarbiausia žinoti, kad kažkur yra žmogus, kuris apie tave galvoja, kuriam tu esi reikalingas ir rūpi iš tiesų — kaip tikras draugas“, — sako A. Baniulienė.
Živilė Kavaliauskaitė
