„Pasėlių draudimas mums yra labai svarbus, nes jei nuostolių patiria ūkininkai, tai jų patiria visa valstybė, todėl esame pasirengę padėti ūkininkams. Mums svarbu, kad žemės ūkis dirbtų pelningai. Nors draudimas daug kainuoja ūkininkams, ne mažiau jis kainuoja ir valstybei, kuri dengia 50 proc. draudimo įmokų, tačiau mes suinteresuoti, kad ūkiai gerai gyvuotų ir įneštų savo indėlį į šalies ekonomiką. Į draudimą norime įtraukti ir smulkiuosius ūkininkus, nes jei žala paliečia tokį ūkį, tai gali sunaikinti jį visiškai. Tikimės į rizikos valdymą įtraukti ir jaunuosius, kurie labiau linkę prisiimti atsakomybę už savo veiklą. Jų dar nėra palietęs tas stereotipinis mąstymas, kad nelaimės paliečia kitus, bet ne mane, – kalbėjo žemės ūkio ministrė. – Tą padės padaryti ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. numatyta parama ūkių valdymo rizikai“.
Draudikai pripažįsta, kad draudimo įmokos Lietuvoje yra, palyginti, aukštos, nes mūsų šalis dar neturi vadinamosios „istorijos“, t. y. nėra sukaupusi pakankamai statistinių duomenų, kurie leistų jiems orientuotis, ar dažnai žemės ūkį paliečia stichiniai reiškiniai, kokius plotus jie apima. „Vereinigten Hagelversicherung“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris pažymėjo, jog jų bendrovė paprastai orientuojasi į 30 metų statistinių duomenų vidurkį, tuo tarpu Lietuvoje dirbama dar tik 7 metus. Lietuvos savitumas tas, kad čia vis dar tenka ūkininkus įkalbinėti draustis, tuo tarpu kitose šalyse draudimas kur kas labiau paplitęs. Per 7 metų laikotarpį bendrovė gavo 92 mln. Lt įmokų, iš jų 46 mln. sumokėjo ūkininkai, išmokėta 99 mln. Lt draudimo išmokų. Valdybos pirmininkas teigė, jog bendrovė siekia iki 2020 m. Lietuvoje apdrausti 500 tūkst. ha, t. y. pasiekti, kad kasmet apsidraustų bent 20 proc. daugiau fizinių ir juridinių asmenų.