Pirmadienį Rusijos tarnyba „Rospotrebnadzor" oficialiai pranešė, kad muitinei įsakė neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos. Įvardintos įmonės, kurių gaminiai neva neatitinka reikalavimų - „Pieno žvaigždės“ ir „Rokiškio sūris“.
Rusijos tarnybos Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba („Rosselchoznazdor") neigia sustabdžiusi prekybą lietuviškais pieno produktais ir nurodo paprašiusi informacijos iš kitos - Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos („Rospotrebnadzor"), kuri pirmadienį pranešė stabdanti lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją.
„Mes užklausėme „Rospotrebnadzor" informacijos dėl jų nustatytų pažeidimų, kai tik gausime, ją išanalizuosime ir konsultuosimės su mūsų partnerių Muitų sąjungoje - Baltarusijos ir Kazachstano - veterinarinėmis tarnybomis ir tuomet tos informacijos pagrindu priimsime kokius nors sprendimus. Kol kas tokių sprendimų mes nepriimame", - BNS pirmadienį telefonu sakė „Rosselchoznazdor" tarnybos atstovas spaudai Aleksejus Aleksejenka.
Nepagrįsti draudimai tampa įpročiu
Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybai pirmadienį paskelbus, kad sustabdytas lietuviškų pieno produktų importas į Rusiją, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis mano, kad tai – išmintingos politikos su Rusija nebuvimo padarinys.
„Tai yra mūsų politikos pasekmės. Pasirinktas vienas iš argumentų, kurį lengva būtų išeksploatuoti, pakalbėti apie tam tikrų dalykų radimą ar neradimą piene ir dėl to galima būtų stabdyti mūsų pakankamai sėkmingą pieno produktų eksportą į Rusiją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienio rytą sakė R. Dargis.
Anot jo, Lietuva neturi ilgalaikės politikos su Rusija, o premjero Algirdo Butkevičiaus pozicijos šia kryptimi jis išvis negali identifikuoti. R. Dargio teigimu, Lietuva turėtų išmokti „išmaniosios politikos“.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo, Lietuvai pavyzdys galėtų būti Suomija, kuri nėra didelė šalis, bet esą elgiasi išmintingiau už Lietuvą ir palaiko geresnius santykius su Rusija.
Veiksmai – neteisėti
Dar spalio 3 dieną Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad jokių oficialių dokumentų dėl draudimų neturi.
Pasak J. Miliaus, stabdyti maisto produktus be oficialaus įspėjimo valstybėms neleidžia susitarimai ir tarptautinės teisės normos: tai būtų labai necivilizuotas dalykas, nes yra susiklosčiusi ilgametė praktika, kai prieš sustabdymą gaunami keli įspėjimai ir produkcija sustabdoma tik po trečiojo.
Vėliau pranešta, kad nuo spalio 3 d. Rusijos Federalinė muitinės tarnyba (FMT) jau pradėjo taikyti neteisėtus ir nepagrįstus apribojimus dėl TIR knygelių naudojimo ir Pavolgio regione esančiose muitinėse. Tokie neteisėti apribojimai pradėti taikyti Sibiro, Tolimųjų Rytų ir Uralo muitinės regionuose.
Neįtinka niekas: nei pienas, nei mėsa
2004-ųjų rudenį Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės priverstinai sustabdė jautienos eksportą į Rusiją, nes šios šalies veterinarijos tarnyba reikalavo, kad eksportuotojai būtų kontroliuojami, tačiau šiuo tikslu savo gydytojų į Lietuvą nesiuntė.
Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių jautienos siuntos buvo neįleidžiamos nuo spalio 1 d. Daugiausia ten mėsą vežė UAB „Agrovet“ ir „Vilkė“. Tuo metu eksporto kliūtimi buvo laikoma tai, kad Rusijos teisinės normos, nustatančios, kad iš ES įvežamos mėsos veterinarijos sertifikatuose esančios informacijos teisingumą turi patvirtinti Rusijos veterinarijos gydytojas. Mėsos perdirbimo asociacijos prezidento Audrio Rudžio teigimu, lietuviai prie šio reikalavimo būtų prisitaikę, tačiau Rusijos veterinarijos tarnyba tokiai kontrolei iki šiol nepaskiria gydytojų. Dėl tokios situacijos verslininkai buvo priversti stabdyti gyvulių skerdimą ir kiekvieną dieną skaičiavo nuostolius.
2009-ųjų rugsėjį Rusijos veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba apribojo dar kelių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių eksportą į Rusiją. Tuo metu pieno perdirbėjų asociacija „Pieno centras“ teigė, kad tai milžiniškas smūgis Lietuvos pieno perdirbimo pramonei.
Į Rusiją savo gaminių negalėjo vežti „MGL Baltija“, „Ingman ledai“, „Rokiškio sūris“ ir „Pasvalio sūris“. Rusija naudojo tą patį pretekstą, kaip ir anksčiau – antibiotikus. Šie sprendimai turėjo tiesioginės įtakos perdirbėjų gamybos apimtims, palietė pieno gamintojus.
Pieno perdirbėjai dėl susidariusios situacijos kaltę vertė valdininkams. Esą jie atsakingi, kad nėra spendžiamas žaliavos gerinimo klausimas. Perdirbėjai grąsino nesupirkinėsiantys pieno iš tų gamintojų, kurių tiekiamoje žaliavoje bus nustatyta antibiotinių medžiagų, nekokybiškos žaliavos tiekėjų sąrašas bus skelbiamas atvirai, o taip pat prašo numatyti atsakomybę už nekokybiškos žaliavos tiekimą.
Paklaustas apie susidariusią situaciją, tuomet premjeras Andrius Kubilius teigė, kad dėl lietuviškų produktų blokavimo kalta prasta Rusijos gamintojų padėtis. Premjeras neįžvelgė Lietuvos gamintojų kaltės, teigdamas, kad Lietuvoje veterinarijos ir maisto priežiūros kontrolė yra viena iš efektyviausių tarp ES valstybių, todėl abejonių šiuo aspektu nėra.
Iš 16 į Rusiją eksportuojančių įmonių, tada produkciją leista eksportuoti aštuonioms, 7-8 proc. buvo padidintas muitas į Rusiją eksportuojamiems sūriams.
2010-aisiais pradėtas riboti grūdų eksportas. Buvo teigiama, kad draudimas susijęs su 2010-ųjų metų Rusijos grūdų derliaus prognozės sumažinimu nuo 90 mlrd. tonų iki 70-75.
2011-ųjų rugsėjį po maro protrūkio Europos Komisija (EK) leido Lietuvai eksportuoti kiaules, tačiau iš Rusijos tokio leidimo reikėjo palaukti. Per metus tuo metu gyvų kiaulių eksportas į Rusiją smuko 1,8 karto iki 282 tūkst. vienetų. Kiaulės į ES ir Rusiją visiškai nebuvo vežamos birželį, liepą ir rugpjūtį. Kiaulių augintojai dėl eksporto į Rusiją draudimo negavo apie 4-5 mln. litų pajamų per mėnesį.
Gruodžio mėnesį Rusija apribojo dar dviejų stambių Lietuvos įmonių – „Pieno žvaigždžių“ Pasvalio sūrinės ir mėsos perdirbimo bendrovės „Agrovet“ – produkcijos importą, teigdami, kad juose yra viršyjama antibijotikų norma.
Šiais, 2013-aisiais, liepos mėnesį laikinai buvo uždraustas ankstyvųjų bulvių eksportas į Rusiją. Dėl aptiktų kenkėjų draudimas įvežti bulves iš ES Lietuvos ūkininkams sukėlė didelių problemų, nes vietos rinka maža, o Rusija buvo pagrindinė rinka.
Šių metų rugsėjį buvo vėl apribotas pieno produktų eksportas, kuris sukėlė daugybę nepatogumų gamintojams bei vežėjams. Spalio 7 dieną prasidėjo nesklandumai ir mėsos perdirbėjams, gamintojams bei vežėjams.
Įžvelgia politines priežastis
Dar 2012 m. buvo manoma, kad Rusijai rugpjūčio pabaigoje įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), Lietuvos kiaulių augintojai geresnių eksporto perspektyvų nesitiki. Pasak Kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, Rusija bijo, kad iš Europos įvežtos kiaulės gali sėkmingai konkuruoti su vietine produkcija, todėl proteguoja savo gamintojus.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Lietuvos eksportuotojai susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kitų šalių eksportuotojai: kai kurioms prekėms nesumažinti muitai, tebetaiko gyvų kiaulių ir kitų gyvulių importo draudimą, nors tai galimai pažeidžia įsipareigojimus PPO.
Šiuo metu esančios Lietuvos verslininkų problemos vežant prekes į Rusiją gali būti susijusios su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir artėjančiu Rytų partnerystės viršūnių susitikimu, mano premjeras Algirdas Butkevičius.
„ES pirmininkaujanti šalis, atsidurdama tarptautinio dėmesio centre, gali pakliūti ir į įtampą keliančių įvykių sūkurį. Tikėtina, kad su šiuo mūsų statusu bent iš dalies yra susijusios netikėtai kilusios problemos Lietuvos ir Rusijos pasienyje“, – yra sakęs premjeras.
